Palanki rugpjūčio krova

Šiemet rugpjūtį Klaipėdos uostas krovė 4 mln. 317 tūkst. tonų. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, krova šoktelėjo net 10,6 proc. arba 412 tūkst. tonų.

Rugpjūtis šiais metais buvo antroje vietoje pagal kiekį bei 4-as geriausias rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Tai lėmė gerokai išaugusi birių krovinių krova. Šiemet rugpjūtį jų krauta 2 mln. 270 tūkst. tonų. Tai 20,9 proc. arba 393 tūkst. tonų daugiau nei pernai rugpjūtį. Šiemet rugpjūti teigiama (+2,9 proc. arba 36,7 tūkst. tonų) buvo ir įvairių arba generalinių krovinių krova. Jų iš viso krauta 1 mln. 283 tūkst. tonų.

Tik skystųjų krovinių krova šiemet rugpjūtį buvo neigiama (-2,3 proc. arba -17,8 tūkst. tonų). Iš viso skystų produktų rugpjūtį krauta 763,6 tūkst. tonų. Šių krovinių arba tiksliau naftos produktų mažėjimą lėmė bendra tendencija dėl pasaulyje nukritusių naftos kainų.

Geras rugpjūtis lėmė, kad po 7 mėnesių nuo praėjusių metų krovos rezultato atsilikdamas 5,5 proc., po 8 mėnesių uostas atsiliko 3,5 proc.

Šiemet per 8 mėnesius Klaipėdos uostas iš viso krovė 30 mln. 236 tūkst. tonų. Atsilikimas nuo praėjusių metų krovos rezultato siekė 1 mln. 8 tūkst. tonų. Birių krovinių krova siekė 14 mln. 497 tūkst. tonų (augimas +4,7 proc.), generalinių krovinių – 9 mln. 705 tūkst. tonų (kritimas 7,9 proc.), skystų krovinių – 6 mln. 32 tūkst. tonų  (kritimas 13,1 proc.).

Ryga aplenkta dvigubai

Įdomu tai, kad Klaipėdos uostas per 8 mėnesius beveik dvigubai aplenkė Rygos uostą. Jis krovė 15,18 mln. tonų. Tai 26,5 proc. mažiau nei 2019 m. Rygos uosto kritimą lėmė rusiškų anglių (-66 proc.), jūrų keltų krovinių (-64 proc.), naftos produktų (-25 proc.), medienos (-16,5 proc.), konteinerių (-6,3 proc.) netektys.

Šiemet Rygos uoste net 59,3 proc. sumažėjo ir keleivių srautas.

Rygos uoste šiemet 9,3 proc. daugiau nei pernai kraunama grūdų (iš viso 1,29 mln. tonų), 7 proc. daugiau medinių palečių (iš viso 1,38 mln. tonų), beveik 16 proc. daugiau medienos drožlių (iš viso 788 tūkst. tonų).

Ventspilio uostas per 8 mėnesius krovė 8,77 mln. tonų. Jo krova, daugiausia dėl anglių ir naftos produktų, krito net 41 proc. Liepojos uosto kritimas mažiausias – tik 14 proc. Jis per 8 mėnesius iš viso krovė 4 mln. tonų. Šio uosto krovą labiausiai mažino grūdai ir jų produktai. Jų sumažėjo apie 17 proc. Kadangi jie Liepojos uoste sudaro 79 proc. visų krovinių, todėl labiausiai lėmė jo krovos mažėjimą.

Įdomu tai, kad Liepojos uoste net 17 proc. daugiau apdorota konteinerių, kurie keliauja jūrų keltais į Vokietijos Travemiundę. 15 proc. daugiau krauta ir naftos produktų. Aiškinama, kad tai yra vakuuminis gazolis, įvairūs tepalai ir Lietuvoje pagaminti kiti naftos produktai.

Bendrai visi Latvijos uostai per 8 mėnesius krovė apie 28 mln. tonų krovinių. Tai reiškia, kad šiemet pirmą kartą vienas pats Klaipėdos uostas aplenkė tris Latvijos uostus. Iki tol būdavo skaičiuojama, kad tris Latvijos jūrų uostus Klaipėda lenkia tik kartu su Būtingės naftos terminalu.

Naftos kainų poveikis

Šiemet neigiama krova yra ir Rusijos uostuose. Visi Rusijos uostai per 8 mėnesius krovė 544 mln. tonų. Tai 2,4 proc. mažiau nei 2019 m.

Bendrą Rusijos uostų krovos mažėjimą lėmė net 7,7 proc. iki 285 mln. tonų sumenkusi naftos ir jos produktų krova. Tai lėmė nukritusios pasaulinės naftos ir jos produktų kainos.

Rusijos Baltijos jūros baseine bendras krovos mažėjimas dar didesnis. Jis siekė 5,3 proc. Iš viso krauta 162,93 mln. tonų. Iš jų – skystų produktų 90,15 mln. tonų (-7,8 proc.), sausų krovinių 72,78 mln. tonų (-1,9 proc.).

Ust Lugos uostas krovė 69,12 mln. tonų arba 0,01 proc. daugiau nei pernai. Visų kitų Rusijos Baltijos jūros regiono uostų krova buvo neigiama. Sankt Peterburgas krovė 39,52 mln. tonų arba 2 proc. mažiau. Primorsko krova siekė 34,8 mln. tonų arba 16 proc. mažiau.  Vysockas krovė 11,98 mln. tonų. Jo krova sumenko 6 proc. Kaliningrado uostas per 8 mėnesius krovė 7,04 mln. tonų arba 7 proc. mažiau. Smarkiai, net 45 proc., sumažėjo Vyborgo uosto krova. Ji per 8 mėnesius siekė vos 442 tūkst. tonų.

Išskirtinė Rusijos tendencija šiais metais yra ta, kad nežymiai (3,3 proc.) išaugo Šiaurės jūrų keliu gabenamų krovinių kiekis. Jis nėra labai jau įspūdingas – iš viso gabenta 20,47 mln. tonų krovinių. Tranzitiniai krovinių gabenimai Šiaurės jūros keliu iš viso menki – sudarė vos 400 tūkst. tonų.