Bijo sukčių?

Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas Vladas Gedgaudas svarstė, kad žmonės neįsileidžia kunigų į namus veikiausiai dėl to, kad bijo aferistų.

„Tradicijos keičiasi dėl to, kad dabar namus lanko labai daug „netikrų žmonių“. Gyventojai bijo įsileisti, tad kalėdojimas yra įgavęs kitą pobūdį. Žmonės ateina į bažnyčią, susitaria su kunigu ir jo laukia namuose. Anksčiau mes galėdavome ateiti pas kiekvieną, o dabar visi užsirakinę. Laikmetis yra kitoks. Tai taip pat modifikuoja ir visą mūsų kalėdojimą“, – pastebėjo V. Gedgaudas.

Vladas Gedgaudas. Redakcijos archyvo nuotr.

Tačiau vis dar yra tokių, kuriems kunigo vizitas prieš šventes yra svarbus, jie į advento laikotarpį bei pačių Kalėdų laukimą žiūri rimtai.

„Skaičius žmonių, kurie kviečiasi kunigus, sumažėjo, bet jie yra sąmoningi katalikai, supranta Kalėdų prasmę, reikšmę ir žiūri į tai labai rimtai. Kviečiasi tie, kurie tikrai nori švęsti katalikiškas Kalėdas“, – kalbėjo klebonas.

Ateina ne tik prieš šventes

Anot V. Gedgaudo, apsilankymo pas gyventojus metu nebūdavo ištaigingų pietų. Žmonės su kunigu bendraudavo, užduodavo dominančių klausimų.

„Jeigu šeima bendrauja su kunigu nuolat, jis ateina ne tik per kalėdojimą, bet ir paprastai aplanko“, – pažymėjo V. Gedgaudas.

Jis taip pat pridūrė, kad sąraše laukiančiųjų kunigo apsilankymo – per šimtas parapijiečių. Tačiau tai nėra didelis skaičius.

„Užsiregistruoja, ir mes suderiname laikus. Paprastai žmonės dirba, dieną negali priimti, tad einame vakare. Sąrašas nėra didelis – apie šimtą, o apeiname gal porą šimtų“, – teigė klebonas.

Daugiausia kunigai kalėdoja pas vidutinio amžiaus gyventojus. Jaunos šeimos arba garbaus amžiaus klaipėdiečiai juos kviečiasi rečiau.

Tradicija nyksta?

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas teigė, kad kalėdojimo tradicija Klaipėdoje nyksta.

„Klaipėdoje kalėdojimo tradicija, galima sakyti, yra išnykusi. Nedaug tėra žmonių, kurie prašo kunigo prieš Kalėdas palaiminti namus. Dažniausiai kreipiasi, kai įsigyja naujo nekilnojamojo turto – butą ar namą, kad jį pašventintume, o kalėdojimo tradicija Klaipėdoje, deja, beveik išnykusi“, – teigė M. Šlaustas.

Pasak jo, tai gali būti visiškai nesusiję su aferistais.

„Seniau žmonės žinojo, kas jų name lanko bažnyčią, o dabar apskritai žmonės uždaresni, saugo savo asmeninę erdvę ir to santykio, net ir daugiabučiame name, nebėra. Sakykime, pasikeitė realybė. Žmonės, kurie tikrai nori, kunigą pasikviečia ne kalėdojimo metu, bet tiesiog einant metams. Kunigas apsilanko, pabendrauja, tai nėra tik formalus apsilankymas. Kunigas nori pažinti tuos, kurie lanko bažnyčią“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Pastebima, kad žmonės turi daugybę nusistatymų ir mitų apie tikėjimą, tad tokie vizitai padeda išsklaidyti abejones ir atsako į daug pačius žmones kamavusių klausimų.

„Dauguma turbūt mano, kad kunigai eina pasipinigauti. Bet tai – visiškai ne ta intencija. Mes ne kartą esame sakę ir sakome, kad jeigu neturite iš ko paaukoti, tai ir neturite. Pinigai negali trukdyti bendrystei, tai negali būti kliūtis“, – priminė M. Šlaustas.

Dovanos – irgi gerumo ženklas

Taip pat pažymima, kad žmonėms svarbu pasiruošti Kalėdoms ne tik išoriškai.

„Dažnai dovanos yra sielos šauksmas, kai pritrūkstame meilės savo artimiesiems. Tada norime labai ypatingos dovanos. Kad užglaistytume meilės, laiko stoką, dovanojame dovanas, bet ir dovanos yra gražu, nes tai yra mūsų nuoširdumo ženklas. Jeigu žmogus aplanko kitą žmogų ir suteikia džiaugsmo, ar tai – blogai? Ne. Tik kartais per giliai įbrendame į dovanų ieškojimo vandenis“, – svarstė kunigas M. Šlaustas.