Prie Atminimo sienos Klaipėdos žydų bendruomenės kieme holokausto aukos prisimenamos kasmet nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios.
Kaskart su žydų bendruomene dalyvaujant atminimo renginiuose, jų tautos išgyvento skausmo nepajusti neįmanoma, nes pernelyg baisu ir nežmoniška tai, kas įvyko prieš aštuonis dešimtmečius.
Nacių okupuotoje Lietuvoje buvo beveik visiškai išnaikinti čia gyvenę žydai. Iš maždaug 200 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyta didžioji jų dalis.
Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tūkst. žydų. Lietuvos istorijoje holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį.
Išskirtinius istorijos išbandymus ir netektis patyrusi žydų tauta itin gerbia savo skaudžiąją istoriją.
Tačiau pastaraisiais metais kai kurie dalykai keičiasi.
Klaipėdos bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis apgailestauja, kad vis daugiau jo tautiečių, ypač jaunų tėvų, vengia su savo vaikais kalbėti apie tuos dalykus.
Ir tai jaudina, nes žydų tautos tradicija yra nuolat kalbėti apie tai, kas vyko ir prieš tūkstančius, ir prieš 80 metų – apie sunkumus, tragedijas bei džiaugsmus. Bet tradicija kalbėti apie holokaustą blėsta, ir tai esą liūdina.
"Jaunieji tėvai jau nebenori savo vaikams apie tai kalbėti. Jie nebenori lankyti masinių kapaviečių ir klausytis tų žiaurių istorijų. Jie turbūt saugo savo vaikus nuo tos informacijos. Tokių tėvų daugėja. Anksčiau tokios problemos nebuvo, o dabar vaikų į žudynių vietas jau nevežame, nes jų tėvai tam prieštarauja", – kalbėjo F.Puzemskis.
Anot Klaipėdos žydų bendruomenės vadovo, pavyzdžiui, Izraelio moksleivių grupės kasmet yra vežamos į Lenkijoje veikusius nacių konclagerius, o Vokietijoje tokių vietų lankymas yra įtrauktas į švietimo programą.
"Nepaisant to, tikiu, kad holokausto mūsų tauta niekada nepamirš, nes maldos už genocido aukas yra įtrauktos į kasdienį religinį ritualą. Todėl apie šitą tragediją tikrai visi žinos, nors gal jaunimas ir mažiau lankys atmintinas vietas", – teigė F.Puzemskis.
Naujausi komentarai