Klaipėda pasižymi išskirtiniu klimatu. Pajūryje dažnai siaučiantis stiprus vėjas klaipėdiečiams prikrečia eibių.
Miestiečiai susiduria ir su kitomis uostamiesčiui būdingomis problemomis. Pavyzdžiui, pajūryje gyvenantiems kirams apdergus automobilius, ant kėbulo lieka žymės.
Pasak savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, klaipėdiečiai kreipiasi dėl žalos atlyginimo išties pačiais įvairiausiais atvejais.
„Dažniausiai – dėl apgadintų automobilių, motociklų, audros sukeltų padarinių arba nori žalos atlyginimo dėl patirtų traumų vaikų žaidimų aikštelėse“, – pasakojo A. Kačalinas.
Kiekvieno gyventojo prašymo dėl žalos atlyginimo aplinkybės yra vertinamos individualiai ir tik tuomet priimamas sprendimas.
Kaip teigė vedėjas, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais.
„Tad turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė – būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus“, – pabrėžė specialistas.
Pagal nustatytas taisykles, privaloma įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Klaipėdiečių, patyrusių nuostolių dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių, pareiga – įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir pateikti visus įrodymus.
„Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamus duomenis galima matyti, ar tą dieną, kai, pavyzdžiui, užvirto medis ant automobilio, buvo audra, kurios metu vėjas buvo pasiekęs atitinkamą greitį“, – teigė vedėjas.
Pasak A. Kačalino, įvykus pavojingam gamtos reiškiniui, kuris buvo neišvengiamas ir jo kontroliavimas neįmanomas, jam taikoma nenugalimos jėgos sąvoka, kuriai esant civilinė atsakomybė netaikoma.
„Savivaldybės administracija rūpinasi miesto priežiūra, tačiau negali kontroliuoti gamtos, todėl kiekvieno gyventojo prašymo dėl žalos atlyginimo aplinkybės yra vertinamos individualiai ir tik tuomet priimamas sprendimas“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
Naujausi komentarai