Planai siejami ir su turizmu

“Lietuva yra barbarų kraštas”, – pasakytų koks nors vokietis, švedas ar olandas, kuris įpratęs plaukioti kanalais su nedideliais laiveliais.

Tose ir kitose Vakarų Europos šalyse turistas gali išsinuomoti laivelį ir pats savo jėgomis kelias dienas keliauti juo kanalais.

Lietuvoje turime nuostabų objektą 27 kilometrų ilgio Klaipėdos arba Karaliaus Vilhelmo kanalą, o jis tuščias. Nei laivelio, o dažnai nei valtelės jame beveik nepamatysi. Ir dabar ant užšalusio kanalo beveik nėra žmonių pėdsakų – tarsi jis mums būtų svetimas.

Jo nenaudojame laivybai, nes dalis Klaipėdos miesto gyventojų geria to kanalo vandenį. Ir tai būtų dar vienas argumentas barbarų krašto įvaizdžiui sustiprinti. Tik neišsivysčiusios šalys naudoja vandenį iš paviršinių šaltinių. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra užsakiusi Klaipėdos miesto III vandenvietės, kuri ir ima vandenį iš kanalo, iškeldinimo studiją. Ji trukdo uosto plėtrai. Kur galėtų būti iškeldinta III vandenvietė studija turėtų atsakyti po kelių mėnesių. Bet gali būti, kad jos uostui iškeldinti neapsimokės – bus per brangu.

O yra gražūs planai – prie Kuršių marių pastatyti valčių prieplauką, nuo dabartinio kanalo iki tos prieplaukos iškasti naują kanalo atkarpą. Tai turizmui būtų atverta vandens trasa beveik visu kanalu iki Klaipėdos.   

Virė gyvenimas…

Klaipėdos kanalas ir vietovės aplink jį nyksta. Šiandien mes žinome prie to kanalo esant vieną garsią sodybą. Prie pat kanalo ir netgi visiškai prie jo kranto Sakučiuose, Šilutės rajono dalyje, yra įsikūrusi su garsiu Klaipėdos nusikalstamo pasaulio atstovu Sigitu Gaidjurgiu siejama sodyba.

Kažkada prie Klaipėdos kanalo virė gyvenimas. Šiandien prie kanalo išlikęs bene vienintelis Jokšų kaimas. Netoli kanalo dar yra kelios sodybos Lankupiuose ir Klišiuose.

Jokšuose augusi ir gyvenusi Salomėja Rumšaitė dar prisiminė tuos laikus, kai iš Jokšų mokinius į mokyklą veždavo mašina su bortais. Tai galėjo būti daugiau kaip prieš 50 metų. Ji prisiminė ir tai, kad Jokšuose buvo daug gyventojų, o šalia dar buvo Barisiškės, Šneideriškės kaimai. Šiandien nieko neliko. Ir tuose pačiuose Jokšuose pastatai nyksta, be stogų stovi seni prieškario ūkiniai statiniai, dalis sodybų, kaip visoje Lietuvoje liko tuščios, nes jauni žmonės išvažinėjo į užsienį, o senieji išmirė. 

Žiburiai ant tiltų

Jokšuose yra dar prieškaryje statytas senas, kultūrinio paveldo objektas – tiltas per Klaipėdos kanalą. Atrodo jis tragiškai, su daugybe skylių, bet žmonės per jį vaikšto.

“Tokie tiltai dar buvo prie Venckų, Drevernos ir Kairių. Šiandien jų jau nebėra. Jokšų tiltas buvo geriausias. Verslininkas Petras Vasiliauskas jį šiek tiek tvarkė, padengė nauja mediena. Bet šiandien tas tiltas jau pradeda nykti”, – teigė S.Rumšaitė.

Ji prisiminė, kaip senieji jokšiškiai pasakojo, kad kanalu plaukdavo dorės. Naktį  ant tilto būdavo uždegamas žibintas.

Įdomiausia yra tai, kad Lietuvos žemėlapiuose iki šiol rodo, jog per Jokšus į Svencelę yra geras kelias.  S.Rumšaitė teigė girdėjusi, kaip vienas sunkvežimio vairuotojas į Svencelės vėjo aitvarų (kaituotojų) stovyklą bandė pravažiuoti per Jokšus. Atvažiavo iki tilto ir keikėsi, kad šis sugriuvęs, o navigacija jam rodo, kad čia yra kelias.

Planų dėl kanalo yra

Klaipėdos rajono valdžia ketina išsaugoti technikos paveldo objektą – Jokšų tiltą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Strakšytė atsiuntė raštą, kur teigiama, kad tilto per Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalą Jokšų kaime kapitalinio remonto projekto ir projekto vykdymo priežiūros sutartis su „Tiltų ekspertų centru“ pasirašyta 2016 m. gruodžio 2 d.. Sutarties vertė – 23,8 tūkst. eurų. Jos trukmė 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo datos.

Anot E.Strakšytės, projektavimo darbai šiek tiek užsitęsė, nes Kultūros paveldo departamentas nebuvo nustatęs tilto vertingųjų savybių. Projektavimo darbai turėtų būti baigti šiemet, po jų bus perkami rangos darbai ir tiltas bus remontuojamas. 

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė taip pat tvirtino, kad esantys suinteresuoti platesniu Klaipėdos kanalo pritaikymu turizmo reikmėms. Dėl to netgi rengti kai kurie projektai. Labiausiai žinomas kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“ plaukiant Kuršių mariomis, Minijos upe, Vilhelmo kanalu ir Drevernos upe. 

Anot jos, Klaipėdos rajono turizmo taryba važiavo į Jokšus, apžiūrėjo tiltą, kad įsitikintų, jog jis yra svarbus krašto turizmo vystymui ir rekomendavo šį tiltą remontuoti.