Klaipėdos miesto taryba patvirtino daug diskusijų sulaukusį bendrąjį planą

Diskutavo dvi valandas

Po daugiau nei dviejų valandų diskusijų 29 Klaipėdos tarybos nariai balsavo už, o du – prieš miesto bendrojo plano pakeitimo patvirtinimą.

Atidėti balsavimą ir į šį dokumentą įtraukti tam tikrus klaipėdiečių siūlytus pakeitimus prašė posėdžio pradžioje pasisakę du visuomenės nariai – teisininkas Arvydas Ektis ir Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė.

Klaipėdiečiams antrino ir tarybos narė Nina Puteikienė.

"Nepritarsiu planui, nes miesto centras lieka atiduotas uostui, nėra surastas konsensusas su uostu", – kalbėjo N.Puteikienė.

Pritrūko plano išaiškinimo gyventojams.

Tačiau politikai nusprendė balsavimo dėl Klaipėdos bendrojo plano neatidėti ir balsavo.

Prašė gerbti nuomonę

Tarybos narys Edmundas Kvederis, išklausęs miestiečių pasisakymus, pabrėžė, kad pritrūko plano išaiškinimo gyventojams.

Anot politiko, uosto klausimas gyventojams opus ir uosto įtaka miesto gyvenimui bus didelė, kol nebus kitų alternatyvų.

"Jei miestas nebus judantis ir verslus, dvasiškai čia žmonės irgi nesijaus gerai. Nemanau, kad bent vienas tarybos narys nori blogo miestui, mes turime judėti į priekį, per ilgai užsistovėjome", – teigė tarybos narys Aidas Kaveckis, pabrėžęs, kad kai kurie žmonės savo kalbomis dėl bendrojo plano klaidina visuomenę.

Edmundas Kvederis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tikime, kad tai, ką dabar darome, yra vienintelė gera išeitis Klaipėdai. Mes norime, kad miestui būtų geriau ir, patikėkite, jaučiame už tai atsakomybę", – tikino kitas tarybos narys Arvydas Cesiulis.

"Reikia suvokti vieną dalyką, kad nėra mieste priešų, bet miesto viziją suprantame skirtingai, kviečiu balsuoti už bendrąjį planą, bet prašau gerbti ir kitą nuomonę", – paprašė Klaipėdos meras ir tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

"Konstitucinis dokumentas"

Planui nepritarianti N.Puteikienė teigė nemananti, kad šitas planas padės augti miestui, jis esą yra ne miestiečių naudai, nes gyvenimo kokybė negerės, uosto transportas važiuos per miestą dar didesniu srautu, dėl to miestas neišvengs taršos ir triukšmo.

Gyventojai buvo nuraminti, kad bent jau giliavandenio – išorinio uosto idėja yra stabdoma neribotam laikui.

Todėl esą bent jau kol kas neturėtų būti nuogąstavimų dėl Girulių miško kirtimo.

Nors naujame miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė kirsti dalį Girulių miško, jei to reikėtų kokiam nors valstybiniam projektui.

Teigiama, kad tai buvo privalu įtraukti į miesto bendrąjį planą, nes valstybės planai turi aukštesnę galią nei savivaldybės.

Lyginant šį planą su 2007-ųjų planu, naujasis esą yra daug pažangesnis, atveria daug galimybių miesto spartesniam vystymui.

Kalbama apie įstrigusius projektus – vandenvietės teritorijos vystymą, kur yra numatyta sporto komplekso statyba, senelių namų statybą Melnragėje, Šv. Jono bažnyčios projektą, LEZ’o teritorijos platesnį panaudojimą.

Teigiama, kad yra labai daug projektų, kurie iš karto pajudės, patvirtinus šį planą.

"Sveikinu, priėmus šį konstitucinį miesto dokumentą ir tapus istorinės akimirkos liudininkais", – po balsavimo į tarybos narius kreipėsi meras V.Grubliauskas.