Klaipėdos perlu vadinta Smiltynė jau susilaukia visai kitokių apibūdinimų. Čia esantys turizmo traukos objektai – kurhauzas ir jachtų prieplauka – merdi. Paveldosaugininkai kurhauzui prognozuoja sunykimą, o už milijonus remontuotas jachtklubas neįsileidžia laivelių. Neatgis jis ir šiemet.

Jachtklubas neįsileidžia

Prieš pusantrų metų dėl krantinių renovacijos išprašyti iš jachtklubo, buriuotojai iki šiol nežino, kada vėl sugrįš.

Šiemet už ES pinigus infrastruktūra pagaliau buvo sutvarkyta, tačiau jachtklubas tebestovi tuščias.

„Nesuprantu, kas ten darosi. Sutvarkė jachtklubą, sudėjo visą įrangą, įtvirtino kraną jachtoms pakelti ir toliau nieko nevyksta“, – stebėjosi buriavimo treneris Antanas Milvydas.

Buriuotojai teigia, kad jiems kyla įvairių minčių, kas vis dėlto iš tikrųjų ten vyksta?

Jie siekia kuo greičiau sugrįžti į jachtklubą, nes Pilies uostelyje – ankšta. Ten dabar glaudžiasi ir jachtos, ir kateriai, ir žvejybiniai laiveliai.

Pilies uoste telpa apie 230 laivų.

„Jachtklubas šiemet neįsileidžia, daugelis klaipėdiečių savo jachtas švartuotų tenai. Tikros situacijos nežinome, mums niekas nieko nesako“, – tvirtino buriuotojas Gintautas Kurlavičius.

Darbų baigties neprognozuoja

Prieš rekonstrukciją jachtklubo operatoriai pagal nuomos sutartį buvo bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“. Paskui prasidėjo remonto darbai.

Dabar pirmasis rekonstrukcijos etapas baigtas, bet jachtklubo veikla neatnaujinta.

„Mes kreipėmės dėl galimybės vėl būti operatoriai, bet jachtklubo atstovai pasakė, kad šiemet krantinių neeksploatuos“, – patvirtino bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ vadovas Alvydas Butkus.

Smiltynės jachtklubo operatoriumi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ buvo trejus metus. Ar jie tuo užsiims ir po rekonstrukcijos, neaišku.

Tai, kad šį sezoną jachtklubas veiklos nevykdys, patvirtino viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“ direktorius Kęstutis Taletas. Esą darbų baigtį prognozuoti sunku.

„Buriuotojai apie tai buvo informuoti. Viskas priklausys, kada gausime paramą antram darbų etapui ir galėsime sutvarkyti trečiąją krantinę. Tai gali būti kitais, o gal dar kitais metais“, – teigė K.Taletas.

Viešbutis, restoranas ir kiti statiniai pačiame sklype bus pastatyti už privačias lėšas.

Grandioziniai planai

Dalis „Klaipėdos jachtklubo“ yra perleista miesto savivaldybei.

Krantinių rekonstrukcijai pavyko gauti ES paramą. Bendra suma renovacijai – 14,7 mln. litų.

Jau panaudoti 5,2 mln. Į krante esančius statinius verslininkai ketina investuoti dar 65 mln. litų.

Smiltynės jachtklubas po rekonstrukcijos esą pasikeis neatpažįstamai.

Dabartiniai pastatai bus nugriauti ir vietoj jų iškils modernūs, šlaitiniai pastatų stogai bus apželdinti veja. Ant stogų žmonės galės vaikščioti, bus apžvalgos aikštelių.

Teritorijoje numatytas beveik 500 vietų viešbutis, konferencijų salė, sporto aikštynai, SPA centras, parduotuvės, kavinės, vaikų žaidimo aikštelės. Vienu metu jachtklube galės tilpti 100 jachtų ir pramoginių katerių.

Dabartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje planuojama įrengti vietą, kur galėtų vykti koncertai.

Šalia atsiras 80 vietų automobilių aikštelė. Žiemą čia bus galima sustatyti į krantą iškeltas jachtas.

„O jei susitvarkytų ir mūsų kaimynai, būtų suremontuotas netoliese esantis kurhauzas, visiems būtų tik į naudą. Atsirastų didesnė Smiltynės trauka, bendra pridėtinė vertė tikrai išaugtų“, – įsitikinęs K.Taletas.

Stabdo biurokratiniai barjerai?

Kurhauzas Smiltynėje pastatytas daugiau nei prieš 100 metų. Sunku ir atsiminti, kada jis buvo remontuotas paskutinį kartą.

Kadaise tai buvo moderniausias mieste 50 kambarių viešbutis su šiltu vandeniu voniose. Vėliau atidaryti lošimų namai. Įrengta koncertų aikštelė su promenada į pajūrį. Po karo čia buvo viešbučio „Klaipėda“ filialas.

„Šiemet turbūt jokių naujovių nebus. Mes nuomojame tik mažą pastato dalį kavinei. Visas pastatas – tuščias“, – teigė kurhauzo nuomininkų atstovas Robertas.

Kurhauzo savininkai – bendrovė TVB. Jos direktorė Edita Škut patvirtino, kad šiuo metu rengiamas detalusis planas.

„Mes ketinome ten įrengti viešbutį. Šalia yra katilinė, vietoj jos norėjome pastatyti namelį, bet paveldo inspektoriai nesutiko“, – apie stringančius Smiltynės kurhauzo atnaujinimo planus pasakojo E.Škut.

Norėjo menininkų oazės

Buvęs Klaipėdos dramos teatro direktorius Romas Pletkauskas su apmaudu prisimena, kaip Smiltynės kurhauzas pateko į privačias rankas, nors jame nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo siekta įrengti kūrybos ir poilsio namus meno žmonėms.

„Tam Smiltynės kurhauzas tarnavo tarybiniais laikais, ten vasaromis gyvendavo menininkai, vykdavo dailininkų ir skulptorių plenerai, simpoziumai, filmuodavo kino studija, faktiškai tai buvo visų kelių galas“, – teigė R.Pletkauskas.

Tikėta, kad Vyriausybė menininkams ir skirs tą pastatą. Esą buvo net sudaryta trišalė sutartis su apskritimi.

„Bet apskrities administracija paskubėjo atiduoti tą pastatą Turto fondui, kad jis būtų kuo greičiau parduotas. Taip ir įvyko. Greitai buvo surastas pirkėjas ir mums beliko pasitraukti“, – apgailestavo R.Pletkauskas.

Teigiama, kad Smiltynės kurhauzas buvo parduotas už 2,5 mln. litų. Tada netilo kalbos, kad miestas praranda reprezentacinį pastatą.

„Buvo labai daug pavydo ir pykčio, kai kurie miesto vadovai specialiai žlugdė šitą dalyką. Akivaizdu, kad kažkam jau iš anksto buvo nuspręsta jį atiduoti“, – prisiminė R.Pletkauskas.

Taip menininkų idėja, kad prie Smiltynės kurhauzo būtų įrengta estrada, virtų gyvenimas, kaip tai buvo prieš karą, nutolo.