Likus mažiau nei metams iki naujų savivaldos rinkimų, Klaipėdos tarybos nariai jau giriasi nuveiktais darbais. Tačiau nemaža dalis taip ir nesugebėjo pateikti privalomos praėjusių metų veiklos ataskaitos. Kai kurie politikai šią prievolę ignoruoja nuo kadencijos pradžios. Kiti nemato reikalo dalyvauti komitetų veikloje.

Nomenklatūrinė savigyra

"Stengiuosi, kad mano priimami sprendimai nekenktų rinkėjų, paprastų klaipėdiečių interesams."

"Siekiu garbingai atstovauti klaipėdiečiams, kad jiems mieste būtų gera ir patogu gyventi."

"Dalyvavau miesto delegacijoje, kuri lankėsi Karlskronoje (Švedija), dėl tolesnio bendradarbiavimo įdiegiant naujas keltų linijas akademiniame ir moksliniame lygmenyje."

"Įvairiomis bendravimo priemonėmis teko padėti švietimo, pagyvenusių žmonių kolektyvams, vaikų ir paauglių įvairioms iniciatyvoms."

"Per ataskaitinį laikotarpį bendravau su žiniasklaida."

"Dalyvavau svarstyme dėl Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimo "Albatrosas", dėl prekybos šviežia žuvimi, dėl pavadinimų suteikimo Danės krantinėms."

Tai – tik menka dalelė citatų iš Klaipėdos tarybos narių ataskaitų, kuriose apstu ne tik logikos nesusipratimų – "prekyba šviežia žuvimi (viena?)", bet ir sovietmečiu tvoskiančių nomenklatūrinių frazių.

Vis dėlto šiemet pasiektas rekordas. Aštuoni tarybos nariai iki balandžio 1 d. nesiteikė paskelbti, ką gero pernai nuveikė miesto ir miestiečių labui.

Už tai juos ketina pabarti Klaipėdos savivaldybės Etikos komisija. Bet veikiausiai labai neskaudės, nes pati komisija pernai posėdžiauti susirinko vos du kartus, o šiais metais – dar nė sykio.

"Mes posėdžius organizuojame tik tada, kai gauname skundų. Juos siunčia politikai ir paprasti miestiečiai. Pernai buvo du skundai, šiais metais – nė vieno. Todėl ir neposėdžiavome. Dabar peržiūrėsime, kurie tarybos nariai nepateikė veiklos ataskaitos, ir mes juos svarstysime", – dienraščiui vakar teigė Etikos komisijos pirmininkas Jurijus Šeršniovas.

Kuklumo koeficientas

Nors šios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos darbas eina į pabaigą, tačiau per visus šiuos veiklos metus apie savo nuveiktus darbus tarybos narys Vytautas Lupeika nė karto neatsiskaitė rinkėjams.

"Mano ataskaitos tikrai nepateiktos. Kaip turi vertinti rinkėjai mano darbą? Vertina tie, su kuriais bendrauju. Turiu viską surašęs juodraščiuose, knygose, knygelėse. Ten pateikti visi darbai ir pastabos. Tie, su kuriais bendravau, ir vertina mano darbą", – aiškino politikas.

V.Lupeika neketina girtis visiems, kad pasodino medį ar į polikliniką nuvežė vienišą mamą su vaiku. Anot tarybos nario, tie, kuriems padėjo, apie jo darbus žino, tik esą klausimas, ar kitiems reikia visa tai žinoti.

"Jeigu pretenduočiau į Europos Parlamentą ar į Seimą, tai galėčiau girtis. Nors, žinoma, pagal statutą reikėtų pateikti tas ataskaitas. Ar mane kas ir nubaus už tai?" – svarstė V.Lupeika.

Lanko beveik pavyzdingai

Pagal Klaipėdos miesto tarybos sekretoriato duomenis, uostamiesčio politikai tarybos posėdžius visą kadenciją lanko beveik nepriekaištingai, išskyrus kelis narius.

Jiems už faktiškai išdirbtą laiką tarybos, komitetų, komisijų ar kolegijos posėdžiuose pagal įstatymą priklauso vidutinis darbo užmokestis, kurio valandos dydis vidutiniškai siekia 14 litų.

Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos politikai pateikė 22 paklausimus Klaipėdos savivaldybės administracijai.
Aktyviausi buvo Audronė Balnionienė ir Mindaugas Žilys, pateikę po keturis paklausimus, po du paklausimus pateikė Lina Skrupskelienė, Julija Pliutienė ir Lilija Petraitienė, po vieną – Vidmantas Plečkaitis, Arūnas Barbšys, Vygantas Vareikis, V.Lupeika, Viačeslavas Titovas, Natalija Istomina ir Artūras Razbadauskas.

Galima teigti, kad penkis šių metų mėnesius uostamiesčio politikai dirbo gana kokybiškai. Šiais metais ginčytinų sprendimų, dėl kurių Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba turėjo kreiptis į teismą, nebuvo.

Tačiau pernai Vyriausybės atstovo tarnyba dėl to su uostamiesčio taryba bylinėjosi tris kartus ir visas bylas laimėjo.

Ir svarstė, ir skyrė baudų

Vienas aktyviausių tarybos narių pernai buvo vicemeras Vytautas Čepas, kurio veiklos ataskaitoje teigiama, kad dokumentų registre jo vardu užregistruoti 43 dokumentai – dėl socialinio būsto, žmogaus teisių pažeidimų, socialinės paramos, neteisėtai skirtos baudos, išorinės reklamos ir kiti.

"Kad operatyviau būtų sprendžiamos opios miesto problemos, administracijos direktorei parašiau 11 pavedimų", – rašoma V.Čepo ataskaitoje.

Beje, V.Čepas pernai vadovavo 24 Administracijos komisijos posėdžiams. Išnagrinėjo 386 administracinių teisės pažeidimų bylas. Skyrė 23 įspėjimus, 345 pinigines baudas bendrai 55,5 tūkst. litų sumai, 18 bylų nutraukė.
21 komisijos sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 17 nutarimų paliko nepakeistus.

Iš V.Čepo ataskaitos matyti, jog pernai vicemeras beveik mėnesį praleido komandiruotėse, į kurias vyko 26 kartus. Dažniausiai jis viešėdavo Vilniuje.

Komitetas sėdi be darbo?

Aktyviu darbu šiais metais negali pasigirti Kontrolės komitetas, kuriam pirmininkauja Klaipėdos tarybos narys Arūnas Barbšys. Jis dienraščio žurnalistams vakar buvo nepasiekiamas.

Per penkis šių metų mėnesius komitetas posėdžiavo tik du kartus – vasarį ir balandį. Palyginti su kitais komitetais, 5–6 kartus rečiau.

"Kontrolės komitetas priklauso opozicijai, o jie nėra suinteresuoti kokybišku darbu. Jie turi galimybę ieškoti klaidų, kritikuoti, tačiau to nedaro. Vien tik prieštaravimais rezultato nepasieksi", – įsitikinęs Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Grublys.

Laikosi principų

O štai Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto narys V.Titovas per visą šią kadenciją nė karto nedalyvavo šio komiteto posėdyje. Kompromiso šis politikas su kolegomis negali rasti jau ketvirtus metus.

"Jau ne kartą prašiau, kad Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto posėdžius organizuotų ne pirmadieniais iš pat ryto, o kitu metu. Aš esu dirbantis žmogus. Jeigu dauguma nenori žinoti mūsų nuomonės ir dėl šios smulkmenos negalime rasti kompromiso, tai kaip susitarsime dėl svarbių dalykų?" – komiteto posėdžių nelankymo priežastį dėstė V.Titovas.

V.Titovas nedalyvauja komiteto posėdžiuose, taigi užmokesčio už tai negauna.

Yra atsitiktinių žmonių

Buvęs Klaipėdos tarybos sekretorius, vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad būti tarybos nariu yra  didelė atsakomybė ir garbė.

"Tai kur kas didesnė atsakomybė, nei Seimo nario. Būti savo miesto išrinktu atstovu iš tiesų yra oru. Bendrauti su klaipėdiečiais, jausti miesto pulsą, matyti viską iš paukščio skrydžio, nes informacijos srautai – didžiuliai, galimybės gauti argumentus, juos pasverti, lyginti yra milžiniška atsakomybė", – įsitikinęs A.Šulcas.

Jo teigimu, atsitiktinių žmonių politikoje yra ne tik Klaipėdos taryboje, taip yra visame pasaulyje.

"Klausantis tokių veikėjų kalbų vis neapleidžia nuostaba: koks velnias jį nešė į tą galerą ir ką čia veikia tie, kurie per ketverių metų kadenciją taip ir nesuprato, kokia jų misija ir kokie procesai vyksta. Jų supratimas tiek apie savivaldą, tiek apie valstybės valdymą yra menkas. Vis dėlto tokių asmenų politikoje kasmet vis mažiau, bent jau Klaipėdoje", – tikino A.Šulcas.

Esą tie, kurie nori ir domisi, po vienų metų jau būna pakankamai brandūs vietos politikai. Buvo ir tokių, kurie diskreditavo miesto tarybos nario vardą.

"Pasakysiu kaip teatralas: kartais būna gėda už artistą, vaidinantį scenoje. Ką jis ten veikia, – juk negalima taip daryti? Panašus jausmas apima ir patyrusius miesto politikus, kad ir dabartinėje taryboje. Pradeda kalbėti žmogus, kalba nei į tvorą, nei į mietą, nesupranta procesų ir net nesistengia gilintis. Jis tiesiog nori šnekėti ir pasirodyti", – teigė A.Šulcas.

Esą tokių personalijų yra tiek didžiojoje politikoje, tiek ir savivaldoje, ir tai natūralu.