Šios kadencijos miesto tarybos nariai trykšta idėjomis. Tačiau jos dažniausiai ir lieka tik popieriuose – į politikų raštus valdininkai formaliai atsako, kad minčių paversti realybe neįmanoma. Todėl Klaipėdoje nekursuoja naktiniai autobusai, Danėje neribojamas greitis, o paplūdimiuose nėra atskiros zonos poilsiautojams su savo gyvūnais.

Kalbėtis atsisakė

Miesto tarybos nariai turi teisę valdininkams rašyti paklausimus, kurių tikslas – iš mirties taško išjudinti įsisenėjusias problemas, pasidalyti politikų galvose gimusiomis idėjomis, kurias realizavus klaipėdiečiams gyventi esą būtų patogiau.

Per šią kadenciją, kuri trunka jau beveik dvejus metus, daugiausia paklausimų Klaipėdos savivaldybės administracijai parašė miesto tarybos narė Natalja Istomina. Valdininkus pasiekė dešimtys jos raštų.

„Kelis kartus su valdininkais bandžiau tiesiog pasikalbėti, tačiau man buvo atsakyta, kad informacijos neteiks, privalau kreiptis raštu. Todėl ir rašau paklausimus“, – paaiškino politikė.

Ieškojo sąjungininkų

Ji klerkus buvo įpareigojusi išaiškinti galimybes uostamiesčio paplūdimiuose įkurti atskirą zoną poilsiautojams, kurie prie jūros nori atsivesti ir savo gyvūnus.

Atsakymas iš savivaldybės atskriejo aiškus – tai ne savivaldos reikalas, nes vestis gyvūnų į paplūdimius neleidžia Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta higienos norma.

N.Istomina bandė susisiekti su Palangos ir Neringos valdžia, kad nuo trijų pajūrio savivaldybių būtų parengtas kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją, jog ši peržiūrėtų higienos normą.

„Rezultatas kol kas – niekinis, nes nei kreipimasis parengtas, nei tokia zona bus įrengta. Man tik nesuprantama, kodėl į paplūdimius negalima vestis šunų. Aiškinama, kad jie teršia, bet juk taršos šaltiniai yra ir paukščiai, laukiniai gyvūnai. Užsienyje juk neįsivaizduojama, kaip į paplūdimį galima eiti be savo draugo – šuns“, – stebėjosi politikė.

Bursis dėl išmatų

Tarp aktyvių paklausimų rašytojų yra ir miesto tarybos narys Nerijus Čapas, kurio vienas raštas valdininkams taip pat buvo dėl gyvūnų.

Politikas prašė pateikti informacijos, kiek žmonių Klaipėdoje yra nubausta už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus.

„Skaičių prašiau, kad suprasčiau problemos mastą. Planavau ir tebeplanuoju ką nors daryti, nes kažkaip reikia išauklėti šunų šeimininkus. Dabar, kai nutirpo sniegas, juk baisu, kas mieste darosi – kur pasisuksi, visur šunų išmatos“, – baisėjosi N.Čapas.

Jis svarstė, jog vienas lauke – ne karys, todėl reikia suburti miesto tarybos narių grupę, kuri savivaldybės administracijai ir teiktų pasiūlymus, kaip kovoti su Klaipėdą teršiančių šunų šeimininkais.

„Nesakau, kad reikia griežtinti baudas, nes tikrai nesu baudimo šalininkas. Siūlyčiau užsiimti švietimu. Žodžiu, reikia išmąstyti ir idėjas perduoti savivaldybei“, – teigė N.Čapas.

Važiuodavo trys žmonės

Politikai savo paklausimais dėmesio skyrė ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.

Reaguodamas į klaipėdiečių prašymą, N.Čapas kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad naktimis iš miesto centro į naujuosius rajonus kursuotų autobusas.

„Atsakymas buvo tikrai pagrįstas ir aiškus, kodėl tokio autobuso “paleisti„ negalima. Esą kažkada toks naktinis maršrutas buvo organizuojamas ir nustatyta, kad vidutiniškai vienu reisu važiuodavo trys žmonės. Nuostolis per mėnesį – 30 tūkst. litų, todėl tikrai nelogiška dėl trijų žmonių išleisti tiek pinigų. Taip ir pranešiau į mane besikreipusiems klaipėdiečiams“, – teigė N.Čapas.

Greitis trikdo treniruotis

Transporto problemas ne tik ant žemės, bet ir vandenyje užsimojęs išspręsti Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas.

Jis valdininkams parašė paklausimą, ar įmanoma Danės upėje riboti vandens transporto priemonių greitį.

Politikas siūlė, kad upėje nebūtų galima judėti didesniu nei 5 kilometrų per valandą greičiu.

„Prie Danės įrengta irklavimo bazė, upėje treniruojasi sportininkai. O kai koks nors kvailys pralekia kateriu, bangos juk iškart nenuslopsta, jos teliūskuojasi ir arba apverčia irkluotojus, arba į valtis ir baidares pritaško vandens. Žodžiu, vaikams treniruotės labai dažnai būna sugadintos“, – savo prašymą Danėje riboti greitį argumentavo vicemeras.

Nors jis paklausimą rašė dar užpernai birželį, greitis upėje neribojamas iki šiol. „Kažkokie biurokratiniai dalykai trukdo – reikia kažkokios komisijos dėl greičio ribojimo nustatymo, o jos nėra. Bet aš dar grįšiu prie šio klausimo“, – ryžtingas buvo V.Čepas.

Kovojo dėl atlyginimo

Miesto tarybos nariai paklausimus rašo ne tik dėl to, kad išspręstų klaipėdiečius kamuojančias problemas, bet ir dėl asmeninių priežasčių.

Politikė Zita Šličytė uostamiesčio valdžiai parašė ne vieną raštą, kad jai kaip tarybos narei būtų mokamas darbo užmokestis.

„Vietos savivaldos įstatyme aiškiai pasakyta, jog miesto tarybos nariai turi teisę gauti atlyginimą už posėdžiuose praleistą laiką. Tačiau per tuos beveik dvejus metus negavau nė lito, nors ir teikiau prašymą“, – teigė Z.Šličytė.

Ji tvirtino, jog yra tiesiog diskriminuojama dėl amžiaus.

Miesto taryba buvo pasitvirtinusi tvarką, kad darbo užmokestis politikams už posėdžiuose praleistą laiką mokamas tik tuomet, kai jie pristato pažymą, jog už tas valandas negavo algos savo pagrindinėje darbovietėje.

„Esu pensininkė ir mane savivaldybė diskriminuoja tik dėl to, kad negaliu atnešti kažkokio popiergalio apie negaunamą darbo užmokestį. Tačiau visi tarybos nariai yra lygūs – ir pensininkai, ir dirbantieji, ir milijonieriai“, – pabrėžė politikė.

Reikalauja ir delspinigių

Pajutusi diskriminaciją ji kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tik po daugiau nei pusės metų gavo atsakymą, kad jokios diskriminacijos Z.Šličytės atžvilgiu nėra.

„Tarnyba tiesiog persiuntė Klaipėdos savivaldybės teisininkų paruoštą atsakymą. Galiu pasakyti tik tiek, kad savivaldybės juristams tikrai trūksta teisinio išprusimo“, – žodžių į vatą nevyniojo moteris.

Neseniai ji vėl kreipėsi į uostamiesčio vykdomąją valdžią ir paprašė, kad būtų apskaičiuotas ne tik jai per šią kadenciją priklausęs darbo užmokestis, bet ir delspinigiai už tai, kad jis nebuvo išmokėtas.

Atsakymą gavo tokį pat – atlyginimas jai nepriklauso.

Rado kriminalinių elementų

Per beveik dvejus metus miesto tarybos nariai savivaldybės administracijai parašė apie 100 paklausimų.

„Suprantama, būna ir formalių atsakymų, tačiau paklausimus linkiu rašyti visiems tarybos nariams, nes taip labiau išjudinsime savivaldybės administraciją dirbti“, – įsitikinęs N.Čapas.

Jam antrino ir N.Istomina, kuri tikino, kad parašius paklausimą reikalai pradeda judėti į priekį.

„Tai ypač akivaizdu, kai sprendžiami gyventojų skundai dėl namų valdų veiklos. Kai tuos skundus perduodi savivaldybei ir jos specialistai imasi namų valdų kontrolės, pradeda ryškėti ir daug kriminalinių elementų. Pavyzdžiui, kad organizuojant viešuosius pirkimus kokiems nors darbams atlikti masiškai klastojami gyventojų parašai“, – tvirtino N.Istomina.

Vis dėlto politikai tikino, kad paklausimai būtų dar efektyvesni, jei valdininkai į visus juos pažiūrėtų atsakingai, o ne tik formaliai atsirašinėtų.