Priversti sukti ratus

Daugiausiai priekaištų šiuo metu reiškia Gindulių gyventojai, kuriuos eismo pokyčiai varo neviltį.

Iš Ginduliuose esančios Liepų gatvės žmonės dabar nebegali sukti į kairę ir iškart važiuoti į Klaipėdą.

„Leidžiama pasukti tik į dešinę, o toliau – visiškas košmaras. Apsisukti esą galėtum prie prekybos centro „Maxima“, ten yra žiedinė sankryža. Tačiau važiuojančiųjų į Klaipėdą tiek daug ryte, kad žiedu eismas faktiškai nejuda“, – teigė vietinis vairuotojas.

Kai kas ėmė apsisukinėti pačiame kelyje. O tai jau ėmė siutinti kitus vairuotojus.

„Mano vaikai mokosi uostamiestyje. Man ir žmonai tenka sukti į dešinę ir važiuoti per Lelius iki kelio į Jokūbavą. Šiuo keliu važiuojame iki Palangos plento, sukame į dešinę ir judame to paties viaduko link, kuriuo atvažiuoja visas srautas nuo Gindulių“, – pasakojo vienas vietinių.

Kiti vairuotojai, kuriems reikia nukakti į pietinę uostamiesčio dalį, išsukę iš Gindulių, važiuoja kaimiškosiomis teritorijomis iki pat automagistralės į Kauną.

Prieš Jakų viaduką žmonės įsuka į magistralinį kelią ir juda viaduku uostamiesčio link.

„Tokius ratus sukame. Daug kilometrų kiekvieną dieną susidaro. Man kyla klausimas, ar prieš leidžiant statyti vieną prekybos centrų, nebuvo nurodymo šiems verslininkams bent jau išspręsti susisiekimo reikalus? Prieš parduotuvei atsirandant reikėjo galvoti apie sankryžą. Kas gali man tiksliai atsakyti, ruošiamasi čia ką nors spręsti, ar ne?“ – viešai klausė vienas Gindulių gyventojų.

Projektas – parengtas

Paaiškėjo, kad prieš pradedant statyti „Lidl“ prekybos centrą, Klaipėdos rajono savivaldybė, prekybininkai ir įmonė „Via Lietuva“ pasirašė trišalę sutartį dėl sankryžos rekonstrukcijos.

Klaipėdos rajono mero patarėja Jolanta Kitra patikino, jog dar prieš atsirandant prekybos centrui į eismo trikdžius buvo žiūrima labai rimtai.

Patarėja priminė, kad verslininkai nebuvo suplanavę investuoti į fizinius darbus šioje sankryžoje.

„Taip tuo metu buvo suderėta, kad verslininkai atlieka projektavimo darbus. Ten suplanuota įrengti šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Jos įrengimui 75 proc. lėšų buvo įsipareigojusi skirti „Via Lietuva“, 25 proc. reikiamos sumos sutarė skirti Klaipėdos rajono savivaldybė“, – pasakojo Klaipėdos rajono mero patarėja.

Sankirta: panaikinus galimybę pasukti kairėn ties šia sankryža, daug rajone gyvenančių, bet į Klaipėdą kasdien važinėjančių žmonių pasipiktino, kad į miestą turi vykti kelių kilometrų lankstu. / A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Nori keturių juostų

Tačiau aiškėja, kad įmonės „Via Lietuva“ biudžete šiuo metu tokių pinigų nėra suplanuota.

„Lėšos buvo nukreiptos strateginiams objektams. Susidarė sudėtinga situacija. Prekybos centro vystytojai mano, kad jų įsipareigojimai yra pasibaigę“, – pripažino mero patarėja.

„Via Lietuva“ priklausančio kelio rekonstrukcijai Klaipėdos rajono savivaldybė neturi tokių lėšų.

„Tai yra per didelė našta. Beje, mes norėtume šioje vietoje matyti keturių eismo juostų kelią. Tai būtų esminis pokytis. Tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Esame parengę galimybių studiją, įvertinę techninius sprendinius. Mąstoma, kad tai būtų galima įgyvendinti su privačios partnerystės pagalba“, – akcentavo J. Kitra.

Startas – vis arčiau

Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė jau yra atlikusi bendrojo plano korektūras, baigiama specialiojo plano korektūra.

„Esame prie pat veiksmų starto. Tuomet galėtume atlikti žemės poėmį. Vienintelis iššūkis yra Klaipėdos miestas. Miesto kaimynystė mus aštrokai riboja“, – pridūrė J. Kitra.

Jei vis tik pavyktų imtis sankryžos rekonstrukcijos ir čia įrengti keturių juostų kelią, bendradarbiavimo tikimasi ir iš uostamiesčio valdžios, nes ir Klaipėdoje, Liepų gatvėje, sumažėtų kasdienių spūsčių.

„Įrengus šviesoforą, norėtųsi jo veikimo laiką derinti su uostamiesčio ribose esančių šviesoforų darbo laiku. Reikėtų vadinamųjų žaliųjų koridorių. Tik taip galima pasiekti maksimalaus pralaidumo“, – teigė J. Kitra.

Klaipėdos rajono savivaldybė siektų ir tam tikrų teisės aktų pokyčių.

„Pagal įstatymus pirmiausiai yra suformuojama nuosavybė, atliekamas žemės poėmis ir tik tuomet galima planuoti darbus. Kol kas savivaldybių strateginiai objektai nėra prilyginami valstybės strateginiams objektams. O jiems yra numatyta šiek tiek kita tvarka – žemės poėmis traktuojamas kaip vertės atlyginimas. Valstybinės reikšmės objektams procesai yra lygiagretinami – projektavimo ir rangos darbai gali būti pradėti numatytu žemės poėmiu, dar nesuformavus nuosavybės“, – paaiškino J. Kitra.

Teisės aktų pokyčiai savivaldybėms itin paspartintų strateginių objektų statybą.

Protestuodami piešė falą

Pernai birželį įrengus laikiną į žiedinę panašią sankryžą ties prekybos centru, kažkas jame išpiešė falo formos piešinį. Taip vietiniai pademonstravo požiūrį į naujovę kelių sankirtoje.

„Tai buvo laikinas sprendimas. Tai nebuvo žiedinė sankryža, tik eismas buvo organizuotas ratu, kaip papildoma saugumo priemonė. Tikrai nebuvo norima pažeisti ginduliškių ar prekybos centro lankytojų interesų, bet buvo stengiamasi subalansuoti eismo srautus“, – tikino J. Kitra.

Miesto kaimynystė mus aštrokai riboja.

Bet per metus paaiškėjo, kad „mini žiedas“ nesprendė eismo srautų problemų – kas rytą automobilių eilės nutįsdavo kelyje į Klaipėdą.

„Nusprendus uždrausti posūkį į kairę, paaiškėjo, kad kelio pralaidumą galima padidinti. Bet pretenzijos kilo dėl kitų interesų. Priekaištaujama, kad žmonės negali patekti į prekybos centrus. Mes manome, kad turime užtikrinti viešąjį interesą – keliu turi būti saugu važiuoti. Žmonės turi pasiekti darbo vietas, ugdymo įstaigas, keliu turi greitai tikslą pasiekti medikų ar ugniagesių ekipažai“, – pabrėžė J. Kitra.

Tačiau rajono valdžia neprivalo tenkinti pirkėjų lūkesčių – vieno ar kito prekybos tinklo mylėtojų.

„Patys žmonės yra pripažinę, kad be vargo apsiperka ir uostamiestyje. Bet mes turime rimtą eismo problemą, kai vienu metu, kas rytą ir vakarą, į kelius išvažiuoja 30 tūkst. žmonių. Pirmas prioritetas – pralaidumo didinimas“, – pripažino J. Kitra.

Įgyvendinimui – etapai

Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dalyvavo pasitarime su įmone „Via Lietuva“ ir verslo atstovais.

„Keturių eismo juostų artimiausiu metu tikrai negalėsime įrengti. Preliminariais skaičiavimais, tai atsieitų du milijonus eurų. Mes savo biudžete nesame tokių pinigų numatę. Tačiau kalbėta apie perspektyvas. Nutarta įgyvendinimo imtis etapais“, – naujienas pranešė J. Kitra.

Nutarta su verslo ir „Via Lietuva“ atstovais rengti dar vieną susitikimą ir svarstyti, kaip skaidyti projekto įgyvendinimą etapais.

J. Kitra vylėsi, kad eismo problemų sprendime aktyviai dalyvaus ir verslo atstovai.

„Via Lietuva“ sudaro galimybes. Pavyzdžiui, Šilutės kelyje, ties Dituva, atsiras naujas prekybos centras. Verslas prisiėmė įsipareigojimus dėl projektavimo ir rangos išlaidų. Tai – atsakingo verslo pavyzdys. Valstybė nėra pajėgi visur paruošti sąlygų verslo aplinkai. Savivalda, rinkdama mokesčius iš gyventojų, turi užtikrinti kitus poreikius, ne apsipirkimo“, – svarstė J. Kitra.

Jungčiai reikės investicijų

„Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas patvirtino – įmonė iš tiesų buvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe.

„Minimoje vietoje yra parengtas šviesoforinės sankryžos įrengimo projektas, tačiau kada projektas bus pradėtas vykdyti, priklausys nuo skiriamo finansavimo. 2024 m., planuojant atidaryti prekybos centrą, Klaipėdos policija kreipėsi į „Via Lietuva“ ir informavo apie būsimas eismo įvykių rizikas kelio Klaipėda–Radailiai–Kretinga 4,423 km esančioje sankryžoje bei paprašė priimti sprendimus, mažinančius eismo įvykių rizikas“, – apie pernai įrengtą laikiną žiedinę sankryžą kalbėjo J. Radžiūnas.

Tikinama, kad toks eismo organizavimas ratu gerokai sumažino konfliktinių taškų skaičių sankryžoje.

„Po gautų gyventojų nusiskundimų buvo svarstomos įvairios papildomos laikinos priemonės pagerinti situaciją šioje sankryžoje. Pasitarus su Klaipėdos rajono savivaldybe, buvo nuspręsta ties šio kelio ruožo 4,42 km atsisakyti eismo ratu reguliavimo. Vietoje to nuo šių metų rugpjūčio taikomas naujas eismo organizavimo sprendimas – draudžiami kairieji posūkiai. Šis pokytis davė teigiamą rezultatą – buvo padidintas eismo pralaidumas viename intensyviausių kelio ruožų“, – J. Radžiūnas įsitikinęs, kad daliai gyventojų šis sprendimas pagerino situaciją.

Tačiau aiškėja, kad dabar kitiems gyventojams toks eismo organizavimas nėra itin patogus.

„Nors ir bendradarbiaujame su Klaipėdos rajono savivaldybe bei policija, matome, kad nesudėtingomis, greitomis priemonėmis situacija iš esmės nepasikeis – galime tik šiek tiek ją pagerinti. Toliau bendradarbiaujame su vietos institucijomis, reaguodami į gyventojų ir verslo poreikius. Vis dėlto, norint pasiekti esminių pokyčių, būtinos papildomos jungtys su miestu, o jos reikalauja didelių investicijų. Mūsų žiniomis, tam Klaipėdos rajono savivaldybė jau yra parengusi infrastruktūros plėtros studiją“, – tikino „Via Lietuva“ atstovas.