Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (TDB) metai iš metų rikiuojasi tų pačių bedarbių eilės. Specialistai siūlo daugybę įvairių į aktyvią darbo rinką nukreipiančių priemonių, tačiau iš valstybės pašalpų gyvenančių gyventojų šios galimybės nedomina.

Šių metų sausio 1 d. Klaipėdos TDB buvo registruoti 2 746 ilgalaikiai bedarbiai. Jie sudaro 15,9 proc. visų metų pradžioje suskaičiuotų bedarbių.

„Ilgalaikių bedarbių skaičius kasmet išlieka stabilus. Didelio augimo ar mažėjimo nėra“, – užtikrino Klaipėdos TDB direktorius Mindaugas Skritulskas.

Pašnekovo teigimu, kasdien bedarbiams pasiūloma maždaug 600–800 darbo vietų, tačiau net šios galimybės nesudomina veltėdžių.

„Tikrai įmanoma išsirinkti. Ir galiu užtikrinti, kad ne visi pasiūlymai yra už minimalų darbo užmokestį“, – dėstė M.Skritulskas.

Be to, Klaipėdos TDB siūlo įvairių užimtumo skatinimo priemonių. Pastebima, kad tarp ieškančių darbo asmenų ypač aktualus yra profesinis mokymas.

Tendencija, kad egzistuoja tam tikra visuomenės dalis, kuri sąmoningai vengia darbo, pastebima ir kitose valstybėse. Direktoriaus teigimu, labiausiai tai matoma Vakarų pasaulyje.

Tarp 2014 m. sausio 5 d. Klaipėdos TDB registruotų bedarbių vyrai sudaro 49,7 proc., dauguma jų – turintys vidurinį bendrojo lavinimo arba vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą.

Vis dėlto didesniąją dalį Darbo biržos atstovai įvardija kaip nemotyvuotus. Tokių yra apie 56,5 proc.

Darbo biržoje registruoti bedarbiai iki 25 m. ilgalaikiais laikomi tada, kai jų nedarbo trukmė siekia 6 mėnesius ir daugiau. Jų tėra vos 7,6 proc.

Bedarbiai, kuriems yra daugiau nei 25 m., ilgalaikiais laikomi tada, kai nedirba metus ir daugiau. Didžiąją dalį ilgalaikių bedarbių sudaro jau 50 metų perkopę klaipėdiečiai. Jų skaičius šioje kategorijoje siekia 45,3 proc.

Ilgalaikis nedarbas, pasak Darbo biržos atstovų, yra gyvenimo būdo modelis – žmogus sąmoningai atsisako galimybės dirbti, mieliau renkasi būti išlaikomas valstybės.

Tiesa, atsisakius darbo pasiūlymo žmogus išbraukiamas iš biržos sąrašų.

Laikui bėgant, bedarbis praranda būtinuosius įgūdžius, kyla psichologinių ir socialinių problemų.

„Dėl šios priežasties biržoje dirba psichologai ir kiti darbuotojai, kurie ir stengiasi pažadinti motyvaciją įsilieti į darbo rinką“, – sakė M.Skritulskas.