Smulkieji verslininkai, prekiaujantys uostamiesčio turgavietėse, nepatenkinti savo padėtimi. Jie tikino, kad jaučiasi žlugdomi. Miesto valdžios atstovai ramino, kad prekeivių bėdos yra žinomos ir jau artėja permainų metas.

Smaugia mokesčiai

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos nariai kreipėsi į seimūnus, kad šie padėtų išspręsti skaudulį – smulkiojo verslo galimybes uostamiesčio turgavietėse.

„Savivaldybės įmonės, kurios administruoja turgavietes, nėra suinteresuotos, kad šios veiktų sėkmingai“, – pareiškė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Jos pateiktais duomenimis, 2008–2009 metais Senojo turgaus žuvų paviljone dirbo apie 1 tūkst. verslininkų, o šiuo metu belikę vos 400 darbo vietų. Pirmininkė pabrėžė, jog pagrindinė priežastis, kodėl mažėja prekeivių, – dideli mokesčiai.

„Ne paslaptis, kad yra atvejų, kai verslininkai balansuoja ant legalumo ribos“, – realijas įvardijo Z.Sorokienė.

Asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius pabrėžė, jog šiuo metu verslininkai turgavietėse privalo mokėti už menkiausią judesį.

„Verslininkai turi mokėti ne tik už vitrinas, išnaudotą elektros energiją, kasos aparto administravimą, bet ir už tualetą, įvažiavimą į turgaus teritoriją. Keliamų sąlygų ir mokesčių santykis yra nepriimtinas“, – tvirtino D.Botyrius.

Jis skaičiavo, jog per metus vienas turguje prekiaujantis žmogus turi sumokėti daugiau nei 18 tūkst. litų išvardytų mokesčių.

Pajamos mažėjo

Smulkiųjų verslininkų atstovai negailėjo kritikos ir turgaviečių įvaizdžiui. „Turgaviečių populiarinimui neskiriama dėmesio, mieste net reklamų nematyti“, – pastebėjo Z.Sorokienė.
D.Botyrius apibendrino, kad šiuo metu uostamiesčio turgūs yra patys prasčiausi visoje Lietuvoje.

Jo žodžius patvirtino ir Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška, pateikęs Lietuvos statistikos departamento duomenis, jog per 2012–2013 metus Klaipėdos turgaviečių pajamos mažėjo.

Reikia 5 mln. litų

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, jog veiksmų jau imtasi – pigiau kainuoja verslo liudijimai, kai kurių kaina yra nuo lito.

„Verslo liudijimus jau dabar yra įsigiję 12 proc. daugiau asmenų nei pernai tuo pat metu. Manau, kad per visus metus skaičiai bus dar įspūdingesni. Turgus nėra socialines paslaugas teikianti bendrovė, negalima leisti už dyką prekiauti“, – tvirtino A.Šulcas.

Permainos laukia ir pačių uostamiesčio turgaviečių.

Senojo turgaus bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas teigė, kad šiuo metu jau yra parengta Senojo turgaus vizija. Jai įgyvendinti reikia 5 mln. litų.

Todėl rengiamasi parduoti nenaudojamą turtą, bus ieškoma ir privačių investuotojų.

Naujojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas užtikrino, kad jo vadovaujama įmonė rezervų turi, todėl artimiausiu metu jau bus galima pastebėti teigiamų permainų.

„Galima drąsiai kreiptis į turgaus vadovybę. Nevaikščiokite kaip partizanai turguje ir neviliokite rinkėjų“, – kritikos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų organizacijos atstovams pažėrė V.Karmanovas.