Klaipėdos universitetą į teismą padavęs indas žada badauti, kad gautų vizą

Pasiryžęs badauti

Indų tautybės studentas iš Klaipėdos universiteto nori prisiteisti sumokėtus už studijas pinigus, tačiau gauto diplomo neatsisako.

Pareiškėjas ieškinyje teigė, kad dėl netinkamos kokybės paslaugų jis neįgijo norėtų žinių ir išsilavinimo, todėl prašo grąžinti jam visą už studijas sumokėtą sumą – 4 880 eurų ir stojimo dokumentams tvarkyti atseikėtas išlaidas.

Nei ieškinio autorius M. M., nei jo interesams teisme atstovauti turėjusi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė Giedrė Striaukienė penktadienį vykusiame parengiamajame posėdyje nedalyvavo.

Mat baigėsi ieškovo ir advokatės sutartis, kuri vėliau pratęsta nebuvo.

Be to, nuo praėjusių metų pabaigos indui niekaip nepavyksta gauti leidimo gyventi Lietuvoje.

Kaip teigė bylą nagrinėjantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, ieškovas prašė atidėti bylos narpliojimą dėl vizos problemų.

"Kreipėsi į įvairias institucijas, niekas jam nepadeda. Kadangi jam niekas nepadeda, pasiruošęs badauti prie Lietuvos ambasados Indijoje", – M. M. argumentus išsakė R. Dilys.

Priekaištai dėl anglų kalbos

Vis dėlto parengiamasis teismo posėdis įvyko ir be M. M.

Jame dalyvavo Klaipėdos universitetui atstovaujanti advokatė Irena Jermolajeva, taip pat byloje trečiaisiais asmenimis patraukti dėstytojai Rimantas Stašys, Algirdas Giedraitis, Daiva Labanauskaitė, Jolita Viluckienė, Ligita Šimanskienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiti trys universiteto atstovai – Eduardas Spiriajevas, Aurimas Župerka ir Erika Župerkienė atvykti negalėjo.

Anot advokatės I. Jermolajevos, magistro studijas baigusį svetimšalį kreiptis į teismą galėjo pastūmėti noras atgauti už studijas sumokėtus pinigus arba viltis teismo proceso laikui prasitęsti ES vizą.

Esą jokių konfliktų tarp buvusio studento ir dėstytojų per dvejus mokslo metus neįvyko, todėl ieškinys jiems visiems – didelė staigmena.

Su indo išsakytais argumentais, kodėl jam turėtų būti grąžinami pinigai, Klaipėdos universiteto atstovai kategoriškai nesutinka.

"Byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie paneigia ieškovo teiginius, kad jam buvo suteiktos nekokybiškos studijų paslaugos. Manome, kad atsakovas iki galo įvykdė savo įsipareigojimus pagal studijų sutartį, mokymo procesas vyko. Vienas argumentų yra dėl dėstytojų anglų kalbos žinių. Byloje pridėti pažymėjimai apie gebėjimus, dėstytojai turi didelę patirtį ir dėsto užsienio studentams ne tik Klaipėdos universitete, bet ir kitose šalyse. Šį faktą taip pat įrodo ieškovo ir dėstytojų susirašinėjimai, kuriuose pateikiama informacija apie paskaitas", – aiškino advokatė.

Skundėsi nepagarba

Vienas dėstytojų atkreipė dėmesį, kad kitataučio ieškinys – asmeninės ambicijos, esą studentas laikė save protingesniu ir geresniu už kitus.

Klaipėdos universitete indas įgijo jau antrą magistro studijų laipsnį.

Buvęs studentas ieškinyje paminėjo dviejų dėstytojų pavardes, kurie nemoka anglų kalbos, o kitų gebėjimai bendrauti šia kalba esą neatitinka nurodyto lygio.

Maža to, dėstymas neva buvęs epizodiškas, tik po kelias valandas per semestrą, dėstytojai nesuteikę studentui medžiagos, nepateikę nuorodų, nereikalavę atlikti kontrolinių darbų, parengti referatų, ne visų dalykų studijos baigėsi egzaminais.

Buvęs studentas tikino, kad viena dėstytoja du mėnesius atostogavo, o tuo metu jos niekas nepavadavo, tad jos dėstomo dalyko paskaitos nė nevyko.

Dar vienas indo priekaištas aukštojo mokslo įstaigai – dėl nesuteiktų tinkamų gyvenimo sąlygų. Esą šiam studentui buvo rodoma didelė nepagarba, nes nebuvo suteikta galimybė vienam gyventi naujojo bendrabučio kambaryje.

Turi savų interesų?

Naujai išrinktas universiteto rektorius Artūras Razbadauskas atkreipė dėmesį, kad pretenzijų sulaukta tik tada, kai studijos buvo baigtos.

Iki tol jokių nusiskundimų nei dėstytojams, nei universitetui M. M. nepateikė.

Gauna diplomą ir tada pradeda ieškoti teisybės.

"Gauna diplomą ir tada pradeda ieškoti teisybės. Kiek mes žinome, tai – ne pirmas toks atvejis, pasitaikantis ir labai geruose, rimtuose užsienio universitetuose. Ypač tai būdinga trečiojo pasaulio šalių gyventojams, kurie bando atgauti pinigus ir turėti diplomą. Motyvai – finansiniai", – įsitikinęs rektorius.

Pašnekovas neatmeta, kad tokiu agresyviu būdu indų tautybės vyras bando įsitvirtinti Europoje.

Šiuo metu Klaipėdos universitete studijuoja kiek daugiau nei 200 studentų iš užsienio. Toks atvejis, kai absolventas skundžia studijų kokybę, – pirmas universiteto istorijoje.

Kitas teismo posėdis įvyks balandžio 25 d.