Uosto direkcija sėkmingai ėmėsi vykdyti tas funkcijas, kam ji iš esmės ir buvo sukurta.

Darbai - anksčiau laiko

Pastaruosius trejus metus uoste tik ir girdėdavosi, kad rangovai nedaro to, rangovai nedaro ano. Neva rangovai sąmoningai įvelia Uosto direkciją į įvairias problemas, tikėdamiesi gauti kuo daugiau pinigų iš papildomų darbų.

Dabar iš Uosto direkcijos vadovybės retorika apie blogus rangovus baigėsi. Uosto infrastruktūros vystymo rezultatai kalba patys už save. Per pirmąjį pusmetį į uosto vystymą investuota 233 mln. 613 tūkst. litų. Investicijų planas įvykdytas beveik 100 proc. Jis buvo 233 mln. 725 tūkst. litų.

"Atėjus dirbti į Uosto direkciją teigiau ir laikausi linijos, kad svarbiausi mūsų uždaviniai yra savalaikis ir kokybiškas infrastruktūros plėtojimas. Nuo to kiek išplėtojama infrastruktūra priklauso uosto konkurencingumas kitų uosto atžvilgiu. Turime infrastruktūrą, galime konkuruoti, neturime - konkuruoti nėra kaip", - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis teigė matantis pozityvų Uosto direkcijos darbuotojų požiūrį. Jei anksčiau daug darbų vyko smarkiai vėluojant, tai dabar jau atsirado tokių, kurie atliekami anksčiau laiko.

Kaip pavyzdį jis minėjo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo akvatorijos ir duobės iki 16 metrų, kur bus statomas pirsas ir švartuosis dujovežis ir dujų priėmimo laivas, gilinimą.

"Kai atėjau į Uosto direkciją, gilinimo darbai keletą mėnesių jau vėlavo. Uosto direkcijos darbuotojai pasistengė, dirbo intensyviai su rangovu, operatyviai sprendė problemas, todėl projekto vedančiąjai bendrovei "Klaipėdos nafta" galėjome pranešti, kad darbai baigti beveik dvejomis savaitėmis anksčiau nei buvo numatyta pagal grafiką", - prisiminė A.Vaitkus.

Gilinant šio terminalo akvatoriją sutaupyta pinigų. Vietoje planuotų 84 mln. litų darbai atlikti už 78,8  mln. litų. Nepanaudotas planuotas rezervas.

Kitas jo minėtas pavyzdys - operatyviai nukasta apie 4000 kubinių metrų grunto 8-9 krantinių šlaito zonoje. Dėl to prie šių krantinių jau gali švartuotis "Panamax" tipo laivai, gabenantys beveik 70 tūkst. tonų Klaipėdos uoste naujo geležies rūdos granulių krovinio.

Pradėjo valyti dokų duobes

"Uosto naudotojus laikome bendros uosto veiklos partneriais. Graži partnerystė duoda naudą ir Uosto direkcijai, ir valstybei. Stengiamės sudaryti sąlygas kompanijoms pritraukti kuo daugiau krovinių, kurdami infrastruktūrą skatiname jas plėtoti savo suprastruktūrą", - pastebėjo A.Vaitkus.

Uosto direkcija yra numačiusi anksčiau laiko nutiesti geležinkelį į bendrovės "Malkų įlankos terminalas" naudojamą teritoriją. Naują sandėlį statanti bendrovė įgis visai kitas galimybes gabenti krovinius.

Operatyviai sprendžiamos ir Malkų įlankos gylių problemos.

"Diskutavome su Malkų įlankoje esančių kompanijų atstovais. Sutarėme, kad kompanijos susiderins savo investicinius planus taip, jog jie netrukdytų bendrai veiklai šioje įlankoje. Kartu iškėlėme ateities tikslą, kad Malkų įlankoje gylis turėtų būti ne 13,5 metrų, o 14,5 metrų, kaip visame uoste", - tikino A.Vaitkus.

Šios įlankos gilinimas įmanomas tik "Vakarų laivų gamykloje" išvalius po dokais duobes. Teršalai tose duobėse kaupėsi nuo pat įmonės įkūrimo. Daug metų kalbėta apie jų išvalymą. Realiai darbai pradėti tik dabar. Vamzdynais iš dokų duobių teršalai transportuojami į sandėliavimo aikštelę Smeltės pusiasalyje - buvusioje valčių prieplaukoje.

Situacijai "perlaužti"reikia laiko

Vienu metu Klaipėdos valstybiniame uoste  vykdomos dešimtys įvairiausių infrastruktūros vystymo sutarčių - nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijonų litų vertės.

Sutapo, kad uoste užbaigti dideli objektai, kaip uosto pietinės dalies laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, SGD terminalo duobės gilinimas, kiti objektai. Jie leido pasiekti ne tik rekordinius investicijų įsisavinimus - 233 mln. litų per 7 mėnesius, kai iki tol didžiausios metinės investicijos į uostą 2008 metais sudarė 166 mln. litų. Pasiektas ir didžiausias ES lėšų panaudojimo uoste kiekis - per pusmetį 87 mln. litų, kai iki tol didžiausias skaičius buvo 40,5 mln. litų - 2012 metais.

"Skaičiai gražūs, tačiau vykdant uosto infrastruktūros statybos darbus ne viskas rožėmis klota. Ne viskas vyksta sklandžiai - reikia laiko situacijai "perlaužti", įvesti tokią kontrolę, kokios norėtųsi", - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė.

Vystant infrastruktūrą uoste vyksta nenutrūkstama grandinė - vieni darbai baigiami, kiti prasideda. Dar šiemet spalį bus užbaigtos statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo krantinės, nutiestas geležinkelis į šį terminalą, iki metų pabaigos įrengtas automobilinis įvažiavimas. Sprendžiamas klausimas, kokiomis lėšomis bus rekonstruota Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža. Iš dalies bus naudojamas Uosto direkcijos, iš dalies ES finansavimas. Sudėlioti paraiškos pateikimo gauti ES paramą grafikai.

Pajudėjo užšaldytos statybos

Nenutrūkstamai vyks ir SGD terminalo statybos darbai. Paskelbusi konkursą, kur vokai turėjo būti atplėšti rugpjūčio 13 d., Uosto direkcijos užsakymu bus atliekamas SGD terminalo veiklos modeliavimas. Jis atsakys į klausimą, ar reikės sutvirtinti Kiaulės nugaros šlaitus. Tai bus žinoma maždaug po pusmečio. Dar šiemet turėtų prasidėti SGD terminalo pirso statyba. Jo techninis projektas turėtų būti pateiktas iki rugsėjo 1 dienos.    

Tikimasi, kad pagaliau bus užbaigti kelis metus įstrigę "Klaipėdos Smeltės" naudojamų 90-96 krantinių, skirtų konteinerių terminalo paskirstymo centrui, baigiamieji darbai. Juos vykdys bendrovė "Hidrostatyba" kartu su partneriu "Klaipėdos monolitu". Rugsėjo pradžioje "Klaipėdos Smeltė" planuoja atsigabenti konteinerinį kraną. Iki to laiko jam turėtų būti įrengtas pokraninis kelias.

Artimiausiu metu prasidės ir geležinkelių rekonstrukcijos buvusio žvejybos uosto dalyje. Kroviniai į "Birių krovinių terminalą" bus gabenami tiesiogiai iš Nemuno geležinkelio kelyno -

"Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo veiklai papildomai bus atlaisvintos aikštelės.

A.Vaitkus aiškiai akcentavo, kad su minėto konteinerinio HUB-o atsiradimu, išgilinimu iki 14 metrų prie uosto pietinės dalies bendrovių krantinių, SGD terminalo statyba ir veiklos pradžia siejama kitais, o ypač 2015 metais gerokai turinti ūgtelėti Klaipėdos uosto krova.