Klaipėdos uoste rikiuojasi grūdovežiai

Uoste jau trečią savaitę miesto prieigose rikiuojasi grūdovežiai, plūsta lietuviški grūdai ir rapsai.

„Vakar apie šešias valandas laukiau. Kokias keturias valandas įvažiuoti iki tyrimų ir apie tris valandas laukėme po tyrimų, kol gavome išsipilti. Aišku, dar viduje būna didžiulė eilė. Mūsų grūdai iš Radviliškio rajono“, – sakė kalbintas vyras.

Rugpjūtis ir rugsėjis „Vakarų krovos“ įmonei pats darbymetis. Ji per sezoną perkrauna apie 400 tūkst. t lietuviškų grūdų. Per Klaipėdos uostą jų išvis išgabenta per 3 mln. t.

„Gal daugiau tai kokybės klausimai. Šiais metais gal jaučiama prastesnė grūdų kokybė, bet kiekis bus panašus kaip ir 2021 m. Bus mažiau maistinių kultūrų, daugiau pašarinių grūdų. Rapsų kokybė džiugina“, – iki šiol surinktų grūdų kokybe dalijosi UAB „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus.

Iš Ukrainos į Klaipėdos uostą irgi keliauja žemės ūkio produktai. Daugiausia kukurūzai, grūdai, bet laukiama ir rapsų. Ukrainietiškų grūdų daugėja, bet ne tiek, kiek uostas jų galėtų perkrauti – iki 0,5 mln. t, bet ukrainietiškų grūdų kelionė ilga, trunka mėnesį.

„Geležinkeliu atvežti pakankamai sudėtinga dėl neišvystytos infrastruktūros, nes krovinius reikia perkrauti ant kitos vėžės, ten trūksta infrastruktūros ir tokiam masiniam gabenimui nepasiruošta. Vežti didelius kiekius autotransportu iš principo neįmanoma dėl tam tikro kelių, postų pralaidumo“, – sakė Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

 Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pusę prekės vertės sudaro logistikos išlaidos. Jei, vidutiniškai skaičiuojant, kad 1 t krovinio kainuoja 300 eurų, pusę – 50 proc. – sudaro pati visa logistika nuo Ukrainos per Lenkiją, Lietuvą, į Klaipėdos uostą. Tai milžiniškos išlaidos“, – atkreipė dėmesį „Vakarų krovos“ vadovas G.Rimkus.

Dėl uždarytų Ukrainos uostų Klaipėdą vis dar kemša iš Amerikos plukdomi automobiliai Ukrainos rinkai.

„Maždaug apie 3 tūkst. automobilių yra Klaipėdoje konteineriuose, bet kiek dar jų iškrautų aikštelėse. Tai gana didelis srautas, kuris, labai tikiuosi, visas išvažiuos“, – vylėsi V.Šileika.

Uostininkai svarsto, kad iš Ukrainos ir į ją per Klaipėdos uostą ateityje galėtų būti gabenama ir daugiau krovinių. Lengvinant jų kelią turėtų rastis nauja europinė vėžė.

„Europos Komisija pateikė pasiūlymų, kad atsirastų atšakos iš Lenkijos į Kyjivą ir netgi iki Mariupolio. Ar tai būtų plačiosios vėžės geležinkelis, europinės vėžės geležinkelis, dar klausimas. Tai vidutinės ir tolimosios perspektyvos investiciniai projektai“, – planais pasidalijo Jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus.

Klaipėdos uosto krova per septynis mėnesius krito 19 proc. Tačiau uostininkų prognozė buvo kur kas niūresnė.

„Mums pavyko stabilizuoti krovinių srautus ir kritimas šiek tiek sulėtėjo dėl to, nes daugelis mūsų uosto kompanijų ėmėsi veiksmų, žiūrėjo, kur būtų galima diversifikuoti savo tiekimo grandines. Šiuo metu daug srautų, kurie anksčiau buvo gabenami iš Rytų, dabar keliauja iš Vakarų“, – teigė Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V.Šileika.

Klaipėdos uostą pasiekė daugiau krovinių ir iš Vidurinės Azijos, ypač Kazachstano. Uostininkų duomenimis, sankcijos kur kas labiau smogė Rusijos Sankt Peterburgo ir Kaliningrado uostams. Pastarasis neteko 60 proc. konteinerinių krovinių.