Parengtoje planuojamo išorinio uosto vizijoje pristatoma Klaipėdos uosto plėtros svarba. Norėdamas ir ateityje išlaikyti lyderio pozicijas tarp Baltijos valstybių, Klaipėdos uostas, pasak jo vadovo, privalo plėstis.

Dar birželį pritarta giliavandenio uosto plėtrai Melnragėje. Numatoma suformuoti 130 ha teritoriją jūroje. Prie naujųjų krantinių galėtų švartuotis didžiausi konteinervežiai. Skaičiuojama, kad per 10 metų, krova, kuri dabar siekia apie 40 mln. tonų per metus, padvigubėtų – kasmet valstybės biudžetą papildytų 700 mln. eurų.

„Didysis srautas, pagrindinis srautas – tai būtų vienareikšmiškai konteineriai, nes priešingu atveju tokios apimties investicijos, jos sunkiai pasiteisintų ir atsipirktų. Na ir sakykime, krovos kompanijos, kurios veikia šiandiena uoste, jos taip pat turi viziją ir norą atsidurti šitoje išorinėje uosto dalyje“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Teigiama, kad išorinis uostas galėtų tapti ir patraukliu traukos objektu miestiečiams bei turistams. Numatyti viešbučiai, kavinės, jachtų prieplaukos. Preliminariais skaičiavimais, išorinio uosto plėtra kainuotų apie 800 mln. eurų.

„Na, visų pirma mes turime pasitvirtinti bendrąjį planą. Mes turime gauti pritarimą iš miesto vadovų, iš vyriausybės ir po šito pritarimo eina toliau techninių dokumentų rengimas“, pasakojo A. Vaitkus. 

Tikimasi, kad bendrasis uosto planas vėliausiai bus patvirtintas kitų metų pradžioje. Statybos numatomos 2020-aisiais, jos turėtų trukti apie penkerius metus.