Lietuvos pirmininkavimas ES buvo naudingas ir Klaipėdos uostui. Pirmą kartą jo veikla analizuota Europos jūrų uostų organizacijos (European Sea Ports Organisation –
ESPO) tinklalapyje.
Klaipėda – saugus uostas
Pristatant Klaipėdos uostą atidaryta nauja rubrika – tradicija kiekvieną mėnesį ESPO tinklalapyje (www.espo.be) analizuoti vis kitą Europos jūrų uostą.
Klaipėdos uostas pristatytas kaip svarbiausias Lietuvos pramonės ir transporto centras. Klaipėda, kaip šiauriausias neužšąlantis Europos uostas, garantuoja nepertraukiamą navigaciją ir krovą ištisus metus be papildomų rinkliavų. Šiauriau esantys kiti Baltijos jūros uostai tokių garantijų negali suteikti.
Pristatyta, kad Klaipėdos uosto metinis pajėgumas yra daugiau nei 60 mln. tonų. Tai yra universalus uostas su 38 specializuotų krovinių terminalais. Taip pat Klaipėda įvardyta kaip giliavandenis uostas, per metus priimantis per 7000 laivų. Nurodyta, kad uostas gali priimti didelio tonažo laivus iki 315 metrų ilgio, su maksimalia 13 metrų grimzle.
Klaipėdos uostas atitinka visus saugos reikalavimus. Jis nuo 2004 metų dirba pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksą (ISPS).
Klaipėdos uoste yra dabar įrengtos modernios apsaugos sistemos, įskaitant rentgeno aparatūrą ir vaizdo stebėjimo kameras.
Palankus mecenatas
Autoritetingas uostų vertinimo leidinys Klaipėdos uostą įvardijo ir kaip visuomenės integracijos uostą, tai atitinka palankų ESPO požiūrį.
„Visuomenės integracija reiškia, kad uostas yra ne tik ekonominės ir socialinės gerovės vieta, bet ir jūrinės bendruomenės generatorius, kultūros, meno, sporto veiklos mecenatas. Tokia uostų veikla spartina uostamiesčių klestėjimą, palankų gyventojų požiūrį į uostus, garantuoja jų augimą“, – teigiama ESPO leidinyje.
Klaipėdos uostas vykdo aktyvias visuomenės integracijos kampanijas. Nuo 2005 metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia labai populiarią viešą gyventojų supažindinimo su uostu kampaniją. Ji organizuoja nemokamas ekskursijas laivu Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams.
ESPO atstovai svarbiu renginiu įvardijo ir Uosto direkcijos „atviras dienas“. Tai nauja iniciatyva. Jos metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siūlo miesto gyventojams ir svečiams paskirtu laiku susitikti su Uosto direkcijos vadovais ir uosto kapitonu, išklausyti pristatymų apie uostą.
Atitinka ES uostų reglamentą
Akcentuota, kad Klaipėdos uostas atitinka ir iš esmės pritaria Europos Komisijos pasiūlymams dėl uosto reglamento. Vienas iš Europos Komisijos pasiūlymų yra toks, kad visi pagrindiniai uostai iki 2020 metų turės sukurti laivų aprūpinimo suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) degalines.
Nuo 2010 metų Klaipėdos uostas įgyvendina nacionalinės svarbos projektą: suskystintų jų gamtinių dujų terminalo (SGD) statybos. SGD terminalas Klaipėdoje turi būti baigtas iki 2014 metų pabaigos.
„Klaipėdos uosto tikslas yra plėtoti savo SGD degalų strategiją. Pastačius SGD terminalą bus pasiūlytos ir laivų bunkeriavimo suskystintomis gamtinėmis dujomis paslaugos“, – teigiama ESPO tinklalapyje apie Klaipėdos uostą.
Perspektyva – išorinis uostas
Ypač teigiamai vertinamas ir Klaipėdos uosto sugebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Siekiant patenkinti rinkos poreikius, sparčiai rekonstruojama Klaipėdos uosto infrastruktūra: vykdomas gilinimas, statomos naujos krantinės ir terminalai.
Kartu atkreiptas dėmesys ir į Klaipėdos uosto problemas. Didžiausia jų tai, kad Klaipėdoje yra per mažai krovos ir krovinių saugojimo teritorijų. ESPO ekspertų vertinimu, išlaikydamas tokius krovos tempus kaip per pastaruosius metus, Klaipėdos uostas apie 2020 metus pasieks dabartinius 60 mln. tonų krovos pajėgumus.
„Klaipėdos uosto plėtra reikalauja naujų teritorijų, didesnių gylių, platesnio navigacijos kanalo. Uosto plėtra sukuriant naują išorinį uostą yra vienas iš svarbiausių Klaipėdos uosto ateities vystymo tikslų“, – daro išvadą ESPO analitikai.
Naujausi komentarai