Neveiklumu nuolat kaltinamas Klaipėdos mero pavaduotojas Benas Šimkus pastaruoju metu darbų griebėsi pernelyg uoliai. Gautais postais ir pareigomis jis naudojasi stengdamasis dėl partijos, kurios tikslas - surinkti parašus referendumui dėl Seimo paleidimo.

Vaikšto po butus

Surengti referendumą, kuriame būtų priimta nauja Konstitucijos nuostata - 300 tūkst. piliečių reikalavimu šalies Prezidentas galėtų anksčiau laiko paleisti Seimą, - pasišovė už aktyviosios politikos ribų likusi Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija. 

Ji iki balandžio 26 d. turi surinkti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti 300 tūkst. piliečių, pasisakančių už tokį referendumą, parašų.

Juos renka visų socialliberalų partijos skyrių nariai. Klaipėdos skyriui vadovauja uostamiesčio mero pavaduotojas B.Šimkus, kuris ir pats labai aktyviai renka referendumui surengti reikalingus parašus.

"Jau surinkau apie 600 parašų, o mano tikslas - 1000 pasirašiusiųjų rinkėjų. Parašus renku susitikęs su rinkėjais, vaikštau po butus", - tvirtino B.Šimkus.

Iš viso uostamiestyje už referendumą jau pasirašė apie 5 tūkst. žmonių. B.Šimkus yra surinkęs kone daugiausiai parašų iš visų Klaipėdoje juos renkančių žmonių.

Viena priežasčių, kodėl vicemerui taip puikiai sekasi, - jis naudojasi savo pareigomis. B.Šimkus yra ne tik Klaipėdos mero pavaduotojas, bet ir Administracinės komisijos prie miesto tarybos pirmininkas. Ši komisija skiria baudas klaipėdiečiams už įvairius nusižengimus, pavyzdžiui, miesto tvarkymo ir švaros, gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, už girtavimą viešosiose vietose, už viešosios rimties trikdymą.

Prieš baudą - parašas

Dienraščio žiniomis, į Administracinę komisiją iškviestiems prasižengėliams B.Šimkus duoda lapą, kuriame reikia pasirašyti už referendumo surengimą. Taip vicemeras aktyviai prisideda prie parašų rinkimo. "Rinkti parašus Administracinėje komisijoje labai paprasta, nes žmonės turi asmens dokumentą, kurio ir reikia norint pasirašyti, nes būtina nurodyti ne asmens kodą, o paso ar asmens tapatybės kortelės serijos numerį", - teigė B.Šimkaus uolumo liudininkai. Jie taip pat tikino, kad suraitytas parašas negarantuoja mažesnės baudos.

Per mėnesį Administracinė komisija vidutiniškai nubaudžia apie 30 prasižengėlių.

"Administracinėje komisijoje tikrai neduodu niekam pasirašyti už referendumą. Nebent kas nors pareikalauja. Yra pasirašę du komisijos nariai", - gynėsi komisijos pirmininkas B.Šimkus.

Jis tvirtino, kad parašų savivaldybėje nerenka. Nebent kas nors ateina į jo kabinetą ir pareikalauja lapo, kuriame būtų galima pasirašyti. "Tų lapų tikrai turiu, todėl ir duodu, jei prašo. Pats niekam tikrai nesiūlau", - teigė vicemeras.

Gali rinkti prie bažnyčios

Socialliberalų partijos ir iniciatyvinės grupės dėl referendumo pirmininkas Artūras Paulauskas taip pat negalėjo patikėti, kad B.Šimkus naudojasi savo pareigomis, kad surinktų daugiau parašų.

"Manau, kad jis puikiai šituos dalykus išmano ir taip tikrai negali elgtis, nes yra pakankamai išprusęs", - įsitikinęs A.Paulauskas.

Tačiau jis leido suprasti, kad parašų rinkimas Administracinėje komisijoje nebūtų nieko bloga, nes tai yra ne politinė veikla, o pilietinė iniciatyva. "Šiuo atveju kalbame apie pilietiškumą, apie piliečių teisę valdyti savo valstybę. Mes taip visur bijome tos politikos, kad net mokyklose nebedėstoma, kas yra partijos ir rinkimai", - vicemero politikavimo neįžvelgė A.Paulauskas.

Kur kas griežtesnės pozicijos laikėsi Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. "Manau, kad mano pavaduotojai savivaldybėje tikrai negali vykdyti politinės veiklos, jie neturėtų taip elgtis. Jokių parašų savivaldybėje rinkti negalima ir ypač Administracinėje komisijoje", - aiškino uostamiesčio vadovas.

Jis tikino pasikalbėsiąs su savo pavaduotoju B.Šimkumi ir išsiaiškins, ar tikrai Administracinėje komisijoje rinko parašus dėl referendumo. Jei tai bus tiesa, R.Taraškevičius žadėjo kategoriškai uždrausti tokią veiklą.

"Tokių dalykų netoleruosiu. Prašom, eikit rinkti parašus po darbo, šeštadieniais ir sekmadieniais prie bažnyčių, tačiau ne savivaldybėje", - nurodė R.Taraškevičius.

Kainuos 15 mln. litų

Socialliberalų partijos Klaipėdos skyriui yra iškelta užduotis surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. parašų dėl referendumo.

B.Šimkus neslėpė, kad rinkti parašus nėra labai lengva, nes trūksta žmonių. "Už parašų rinkimą žmonės jokio atlygio negauna, daugelis jų turi savo darbus, tad negali ištisą dieną atsiduoti visuomeninei veiklai. Ieškome būdų, kaip į parašų rinkimo akciją pritraukti kuo daugiau žmonių, įsteigti daugiau postų, kur piliečiai galėtų pasirašyti", - pasakojo B.Šimkus.

Tokie postai šiuo metu veikia Registrų centre ir vadinamojoje 3-iojoje poliklinikoje.

"Smagu, kad atsiranda entuziastų, kurie patys kreipiasi ir paprašo lapų, kad galėtų rinkti parašus. Esu įsitikinęs, jog referendumas yra būtinas. Tuomet pataisytume Konstituciją, kad ji geriau atrodytų, kad žmonės, padarę klaidą ir išsirinkę blogą Seimą, galėtų kreiptis į šalies vadovą prašydami paleisti parlamentą. Seimo narių darbdavys yra liaudis, todėl ji turi turėti teisę parlamentarus atleisti iš darbo", - savo įsitikinimus atskleidė Klaipėdos mero pavaduotojas.

A.Paulausko teigimu, šiuo metu visoje šalyje yra surinkta apie 70 tūkst. parašų žmonių, pasisakančių už referendumą.

Skaičiuojama, kad surengti referendumą kainuotų 10-15 mln. litų. Išlaidų iš valstybės pareikalaus ir parašų rinkimo akcija. Išduoti specialius lapus, kuriuose pasirašo rinkėjai, kainavo per 3 tūkst. litų, o apie 40 tūkst. litų gali kainuoti parašų tikrinimas. 

Papildyta:

Jei socialliberalams nepasisektų surinkti parašų ir surengti referendumo dėl Konstitucijos pataisų, tai būtų ne pirmoji nepavykusi iniciatyva.

Per pastaruosius penkiolika metų piliečiai bandė inicijuoti net 14 referendumų, tačiau jiems surengti nepavyko surinkti reikia parašų skaičiaus.

Pirmoji tokia nepasisekusi iniciatyva užfiksuota 1995 metais. Iniciatyvinė grupė rinko parašus, kad surengtų referendumą, kuriame rinkėjai pasisakytų už tai, kad rinkimai į Seimą vyktų balsuojant už asmenis, o ne už partijų sąrašus, o į parlamentą būtų išrinktas tik 91 narys. Referendume, jei jis būtų įvykęs, piliečiai taip pat galėjo pasisakyti už tai, kad valdininkų skaičius būtų sumažintas ne mažiau kaip per pusę bei už tiesioginius Valstybės Tribunolo, kovosiančio su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija, rinkimus.

Būta ir dar kelių iniciatyvų pakeisti Seimo rinkimų tvarką ir parlamento sudėtį. 1999 metais susibūrusi iniciatyvinė grupė ėmė rinkti parašus surengti referendumą, kuriame būtų balsuojama už tai, kad visi Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, o jų įgaliojimai nutrūktų, jei už tai pasisako daugiau nei pusė apygardos rinkėjų. Taip pat norėta nustatyti, kad valstybės ir pareigūnų mėnesio darbo užmokestis neviršytų penkių vidutinių mėnesio darbo užmokesčių.

Sumažinti Seimo narių skaičių siekta ir 2000 metais - norėta surengti referendumą dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo iki 71. Tačiau referendumas nebuvo paskelbtas, nes iniciatyvinė grupė nesurinko reikiamo parašų skaičiaus.    

Dar po trejų metų norėta surengti referendumą, kuriame būtų balsuojama už tai, kad Seime dirbtų 131 narys, išrinktas vienmandatėse apygardose, o ne pagal partijų sąrašus.

Referendumais du kartus norėta pakoreguoti ir merų rinkimų tvarką, tačiau bandymai buvo nesėkmingi. Parašai surengti referendumus, kuriuose būtų balsuojama už tai, kad merai būtų renkami tiesiogiai, buvo renkami 1998 ir 2003 metais, tačiau jų surinkta per mažai ir referendumai nebuvo surengti.

Iniciatyvūs piliečiai taip pat rinko parašus, būtinus surengti referendumus, kuriuose norėta pasiekti pačių įvairiausių tikslų. Visi bandymai surengti visuotinę gyventojų apklausą buvo nesėkmingi.

1996 metais norėta paskelbti referendumą, kuriame piliečiai pasisakytų už tai, jog Lietuvos Respublikos žemė nuosavybės teise gali priklausyti ir užsienio piliečiams bei organizacijoms. 1997 metais norėta gauti rinkėjų pritarimą, kad valstybės strateginės įmonės nebūtų privatizuojamos.

2002 metais piliečiai rinko parašus, kad būtų surengtas referendumas, kuriame rinkėjai galėtų išsikovoti tai, jog pusė lėšų, gautų privatizuojant valstybės ir savivaldybių turtą, būtų skiriama plėto smulkųjį verslą ir mažinti nedarbą, o senatvės pensija nuo 2003-iųjų kasmet būtų didinama 50 proc., jei ji neviršija 80 proc. nustatyto minimalaus atlyginimo.

Pensijas bandyta apginti ir 2004 metais, kai norėta surengti referendumą, kuriame rinkėjai turėjo pasisakyti už tai, kad senatvės pensija negali būti mažesnė kaip 80 proc. nustatyto minimalaus darbo užmokesčio.

2002 metais piliečių referendume taip pat norėta paklausti, ar jie pritaria Lietuvos stojimui į NATO, bet žmonių nuomonės sužinoti nepavyko, nes referendumas nebuvo surengtas.

2005 metais iniciatyvinė grupė rinko parašus surengti referendumą, kuriame rinkėjai buvo kviečiami balsuoti už tai, kad lito panaikinimas, numatytas 2007 metais, būtų atidėtas, o sprendimą dėl euro įvedimo piliečiai priimtų referendume.