1,18 vaiko šeimoje

Prieš kelerius metus moksleivius auginantys tėvai turėdavo nemenką rūpestį, kai tekdavo vaikui rasti vietą arčiausiai namų esančioje ar solidesnę reputaciją turinčioje miesto mokykloje.

Dabar gi švietimo įstaigose (tarp jų yra kelios išimtys) vietų daugiau nei norinčiųjų ten mokytis.

Kas nutiko, kaip iš viso susiklostė ši situacija ir kokia artimiausia perspektyva pačiam miestui?

„Laisvų vietų augimas mokyklose labiausiai juntamas pietinėje miesto dalyje. Turiu informacijos, kad ta tuštėjančių mokyklų riba, neseniai buvusi ties Statybininkų prospektu, dabar artėja link miesto centro ir pasiekė jau Kauno gatvės kvartalą. Mes šį procesą stebime, labai gaila, kad apie šitą situaciją niekas nekalbėjo anksčiau“, – apgailestavo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Miesto vadovo teigimu, jauni žmonės, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus, labiau kuriasi centre ar šiaurinėje miesto dalyje.

Visi šie pokyčiai turi ryšį su demografine situacija.

Remiantis statistika, Klaipėdoje per pastaruosius kelerius metus, kalbant apie gimusiųjų ir mirusiųjų santykį, kasmet netenkama nuo 6 proc. iki 9 proc. žmonių.

„Tai yra labai baisūs skaičiai. Mano žiniomis, Lietuvoje gimstamumas šiandien siekia 1,18 vaiko šeimoje. Jei norime bent jau išlaikyti esamą demografinę situaciją, šeimos turi turėti daugiau nei du vaikus. O jei norime, kad mūsų valstybė po truputį augtų, reikėtų mažiausiai trijų vaikų šeimoje. Dar vienas svarbus dalykas – jaunos šeimos nebelinkusios gimdyti vaikų“, – akcentavo meras.

A. Vaitkus prisiminė: 2008 m. tuometė Gedimino Kirkilo vyriausybė, norėdama paskatinti vaikų gimstamumą, priėmė sprendimą, kad mamos, išėjusios dekretinių atostogų, pusę metų gautų atlyginimo dydžio išmokas.

Ta programa, anot mero, davė labai didelę naudą.

Tai matoma ir Klaipėdoje: 2008–2009 m. gimusių vaikų skaičius yra gerokai didesnis, bet jie jau kitais ir dar kitais metais baigs mokyklas, o jaunesnių klasių vaikų skaičius yra mažėjantis.

„Visa tai mus verčia galvoti, ne tik kaip spręsti gimstamumo problemą, bet ir ką daryti su švietimo įstaigų infrastruktūra. Pavyzdžiui, skandinavai jau seniai vaikų darželiams ir mokykloms naudoja surenkamas modulines sistemas, pas mus statiniai – stacionarūs. Aišku, rasime, kur juos panaudoti. Tiesa, man kyla klausimas, kodėl privačios struktūros labai greitai gauna leidimus ir pastato modulines sistemas, o valstybiniam sektoriui keliami kažkokie kitokie reikalavimai?“ – stebėjosi A. Vaitkus.

Mero teigimu, tuštėjimas mokyklose akivaizdžiai jaučiamas ir ta riba tikrai atsiris iki miesto centro.

„Ką reikės daryti pietinėje Klaipėdos dalyje, yra vienas opiausių strateginių uždavinių“, – pabrėžė miesto vadovas.

Pozicija: miesto meras A. Vaitkus nusiteikęs išguiti kvaišalų vartojimą iš Klaipėdos ugdymo įstaigų. / D. Rimeikos nuotr.

Primena galbūt neskaidrų projektą

Jei pietinėje Klaipėdoje mokyklos tuštėja, tai šiaurinėje miesto dalyje jų trūksta ir buvo didelė atgaiva, kai ten už keliasdešimt milijonų eurų atsirado moderni Tauralaukio progimnazija.

Tačiau jau iš karto buvo matoma, kad klasių patalpos – per ankštos, vėdinimas – prastas, buvo ir kitų netobulų techninių sprendimų, netinkančių mokymo įstaigai.

„Mokyklos vadovybė ir anksčiau į mus kreipėsi dėl keleto nekokybiškai atliktų darbų – stogo konstrukcijos, fasado, grindų. Buvo pastabų dėl vidaus apdailos, langų, durų ir kitokio broko, jau nekalbu apie tai, kad mokykla pastatyta ant tokio didelio nuolydžio. Už tai turėtų prisiimti atsakomybę buvusios miesto valdžios, kurios apskritai leido tokį projektą realizuoti tokioje vietoje, skeliant mokyklą į dvi dalis, vien dėl to, kad kažkas galėtų privažiuoti į privatų rajoną. Jau ne kartą minėjau, kad tai keliantis abejones dėl skaidrumo projektas“, – neslėpė A. Vaitkus.

Meras teigė turintis žinių, kad statybos defektai naujoje Tauralaukio progimnazijoje tebėra tvarkomi.

Buvo sulaukta nusiskundimų ir dėl progimnazijos teritorijoje pasodintų medžių, kurie ne visi prigijo.

„Pastarosiomis dienomis iš mokyklos sulaukėme dar vieno nusiskundimo dėl vėdinimo sistemos. Tuoj pat perduosime šią informaciją rangovui. Tiesa, ne dėl visko kaltas ir rangovas, pats projektas iš pat pradžių man kėlė be galo daug klausimų“, – kalbėjo miesto vadovas.

Didelės kovos pradžia

Be mokinių ir mokytojų trūkumo, taip pat naujos mokyklos defektų, lig šiol neužkardyta problema yra narkotinių medžiagų platinimas ir jų vartojimas tarp moksleivių. Tai ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje įgauna vis didesnį mastą.

Šalia mokyklų yra kvaišalų slėptuvės, iš kurių moksleiviai kasdien pasiima dozių, dienraštis apie tai rašė ne kartą.

Policija buvo informuota apie konkrečias vietas, bet narkotikų srautas nesibaigia, situacija nesikeičia.

Su kvaišalų vartojimu susiję ir dalis suicidinių atvejų, kuriuos tiek įstaigos, tiek institucijos intensyviai slepia, prisidengdamos nepilnamečių asmenų duomenų apsauga ir nutylėdami gilumines viso to priežastis – neretai narkotikus.

Pernai, siekiant užkirsti kelią kvaišalų vartojimui ir rūkymui ugdymo įstaigose, dešimtyje uostamiesčio mokyklų buvo įrengti specialūs detektoriai.

Mokyklų vadovybė jau iš karto pastebėjo šių įrenginių naudą.

Atgalinio ryšio dėl dūmų detektorių naudos iš mokyklų administracijos sulaukia ir savivaldybė.

„Mūsų pozicija vienareikšmiška – narkotikai jauno žmogaus žudikas. Juos vartojant pažeidžiamos smegenys ir pažeistos jų dalys neatsistato. Labai neigiamai vertinu kalbėjimus, kurie skambėjo valstybės mastu prieš kelerius metus, kad nedidelės kai kurių kvaišalų dozės yra nieko tokio. Reikia suvokti, jog narkotikų verslas yra mafijinė struktūra, pradedant žaliavos surinkimu, gamyba ir baigiant realizacija. Bet, manau, valstybė visų pirma turi matyti, kad tai yra didelė bėda, iš kurios nesibaigiančia grandine išsivysto ir kitos problemos“, – akcentavo A. Vaitkus.

Meras priminė, jog pradžioje testavimui detektoriai buvo sumontuoti dviejose mokyklose, kad paaiškėtų, kaip jie veikia, ko trūksta.

Jaunimas yra ta karta, kuri pakeis mus, kokią ją išsiauginsime, tokią turėsime ateitį.

„Labai greitai įsitikinome, vien detektoriaus nepakanka, reikia įrengti vaizdo kamerą, nes detektoriui suveikus, elektroninė programa informuodavo atsakingus mokyklos darbuotojus, bet buvo sunku sugaudyti, kuris vaikas galėjo įsinešti kvaišalų į mokyklą. Klaipėdoje yra jau dešimt mokyklų, kuriose veikia specialūs įrenginiai. Ta įranga – labai efektyvi“, – tvirtino meras.

Tikslas – nulinė tolerancija

A. Vaitkus tikino, kad detektoriai duoda didelę prevencinę naudą ir jie labai pasiteisino.

Mero teigimu, 2023 m. rudenį dar kartą pradėta garsiai kalbėti apie narkotikų vartojimų mastus tarp mokinių, tuomet dar buvo stengiamasi šią problemą geriau nuslėpti.

„Pradžioje mokyklų vadovai bijojo, kad nukentės mokymo įstaigos reputacija, kad dalis mokinių gali palikti mokyklas, jei paaiškės, kad toje aplinkoje yra vartojančiųjų narkotikus. Raginau vadovus neslapstyti šios bėdos, o padėti identifikuojant vartojimo atvejus. Šiandien aš jiems labai dėkoju, kad jie suprato, jog tylėjimas – ne sprendimas“, – teigė A. Vaitkus.

Miesto vadovas nusiteikęs per šiuos ir kitus metus detektorius įrengti visose miesto mokyklose – gimnazijose ir progimnazijose, 30-yje mokymo įstaigų.

„Procesas nėra sustojęs, detektoriai įrengti jau dviejuose trečdaliuose bendrojo ugdymo mokyklų – 11-oje gimnazijų ir 8-iose progimnazijose. Gyvenimo praktika rodo, kad detektorių reikia ir progimnazijose“, – kalbėjo meras.

Klaipėdos vadovo teigimu, per 2024 metus, kai dešimtyje gimnazijų buvo įrengti dūmų detektoriai, tose įstaigose fiksuota 90 atvejų.

„Mane džiugina tai, kad per šiuos metus buvo tik šeši atvejai šešiose gimnazijose, kai pas moksleivius buvo aptikta kvaišalų. Vadinasi, šios priemonės yra efektyvios. Pamenu, atvykus į vieną mokyklą moksleivės manęs paklausė, ar tuos daviklius įrengėme ilgam, ar tik pabandymui? Davikliai – ilgam“, – tvirtino A. Vaitkus.

Maža to, artimiausiu metu planuojama aplink mokyklas pastatyti tvoras, kur jų nėra.

Pradžiai ketinama aptverti 10 mokyklų, tam gali prireikti kelių šimtų tūkstančių eurų, kurių tokiam reikalui miesto valdžia teigia nepagailėsianti.

„Pagrindinis tikslas yra nulinė tolerancija kvaišalams mokymo įstaigose. Jaunimas yra ta karta, kuri pakeis mus, kokią ją išsiauginsime, tokią turėsime ateitį“, – įsitikinęs A. Vaitkus.