Ne kiekvienas, kas Jūros šventės metu norėjo dalyvauti seniausias tradicijas turinčiame renginyje – vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonijoje, tai galėjo padaryti. Būrelis žmonių liko krante, o vienas net pateko į policiją.

Blaškėsi krantinėje

Buvo skelbiama, kad vainikų nuleidimo į jūrą ceremonija prasidės 12 valandą.

Daugelis klaipėdiečių nutuokia, kad Kruizinių laivų terminale reikėtų būti kur kas anksčiau. Tie, kurie domėjosi, žinojo, kad laivai paliks krantą 11 valandą.

Tačiau ketvirtį valandos iki numatyto laiko čia atskubėję žmonės liko krante su atsineštomis gėlėmis.

Krantinėje blaškėsi būrelis klaipėdiečių. Tarp jų – keli fotoreporteriai, vienos televizijos operatorius, kaip visada puošni žurnalo „Jūra“ redaktorė Zita Tallat-Kelpšaitė.

Išklausė policininko pamokslo

Žurnalą apie jūrą bei jūrinį verslą leidžianti žurnalistė tikino, kad jai žuvusių jūrininkų pagerbimas yra vienas svarbiausių renginių visoje šventėje. Šiemet bus pirmas kartas, kai toje ceremonijoje Z.Tallat-Kelpšaitė nedalyvavo.

„Užtrukau aiškindamasi su policininkais, kurie sustabdė mano automobilį sankryžoje ties Naujojo Sodo ir Naująja Uosto gatvėmis. Ilgai derėjausi, kad leistų pravažiuoti, klausiausi pareigūno pamokslo, kada reikia keltis ir kaip turiu gyventi. Krantinę pasiekiau gal be 15 minučių vienuoliktą. Laivai, plukdę žmones su kvietimais, jau buvo nutolę nuo kranto. Kol blaškiausi, išplaukė ir kiti. Ten buvo tikras chaosas. Iš tiesų kaltinu tik save: jei būčiau atvažiavusi anksčiau, būčiau spėjusi“, – įspūdžiais dalijosi Z.Tallat-Kelpšaitė.

Ponai išsigando gėlių?

Panašiu laiku į krantinę nešinas gėlėmis atėjo ir prieš porą metų pilietiškiausiu klaipėdiečiu paskelbtas Jefimas Vytovtovas. Šis jaunas vyras garbingą vardą pelnė už tai, kad niekieno neraginamas pasiuvo Klaipėdos miesto vėliavą ir pasirūpino ją iškelti piliavietėje.

Patriotiškas vaikinas šiemet panoro dalyvauti jūrininkų pagerbimo ceremonijoje. Jis pasakojo ankstesniais metais nė nebandęs patekti į laivus, nes buvo įsitikinęs, kad jie plukdo tik kviestinius asmenis.

Šiemet J.Vytovtovą pasiekė informacija, jog ceremonijoje gali dalyvauti kiekvienas, o už plaukimą pinigų mokėti nereikia.
Nemalonumai: J.Vytovtovas pirmą kartą pabandė dalyvauti jūrininkų pagerbimo ceremonijoje, bet pateko į policiją.

Pasipuošęs ir nusipirkęs baltų chrizantemų klaipėdietis, kaip ir kiti, šeštadienį prieš 11 val. blaškėsi krante.

„Norėjau patekti į bet kurį laivą, visiškai nebūtinai į tą, kuriame buvo kvietimus turėję žmonės. Bet vietos neatsirado. Tokių kaip aš buvo daug. Žmonės stovėjo prie tvoros. Priėjau prie krantinės, ten buvo penki laivai. Iš jų keturi buvo užsakyti, o vienas – mokamas, bet man pasakė, kad jis jau pilnas. Pasijutau įžeistas ir apgautas, – prisiminė J.Vytovtovas.

"Ėjau pro karinį laivą, kuriame buvo valdžios atstovai. Visi ponai stovėjo jo viduryje, o pačiame gale – sukrauti vainikai. Eidamas pro šalį ant vainikų užmečiau savo gėles. Negi turėjau jas išmesti? Tada prie manęs pribėgo kariškis. Matyt, toks jų darbas – visur matyti grėsmę. Iš jo elgesio buvo panašu, kad aš surengiau pasikėsinimą į Prezidentę“, – pasakojo klaipėdietis

Policininkai traukė pečiais

Vėliau savo vadams Vadovybės apsaugos departamento kariškis rašė, jog sulaikytasis buvo nepatenkintas, kad nepateko į laivą, gestikuliavo, negalėjo pateikti asmens dokumento.

Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas operatyviam valdymui Rymantas Mockevičius teigė, kad šios tarnybos darbuotojai privalo reaguoti į kiekvieną veiksmą, susijusį su saugomu objektu.

„Veikėme pagal vidines instrukcijas. Mes neturime kada aiškintis, kas, ką ir kodėl metė, net jei tai tebuvo gėlės. Tai – policijos darbas. Tas žmogus galėjo pasielgti ir kitaip, pavyzdžiui, paduoti puokštę žmonėms laive. Tiek čia to nesusipratimo. Jeigu viskas bus gerai, policija išsiaiškins, atsiprašys“, – tikino R.Mockevičius.

2-ajame policijos komisariate J.Vytovtovas raštu paaiškino savo poelgį. Pareigūnai liko nesupratę, ką blogo sulaikytasis padarė. Komisariato vadovą pavaduojantis Petras Stepanafas tikino, kad pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.

„Nei jis mušėsi, nei laidė nepadorius žodžius. Kvailoka situacija“, – stebėjosi pareigūnas.

J.Vytovtovas įsitikinęs, jog nesklandumai krantinėje jo ir kitų į laivus nepatekusių žmonių laukė dėl renginio organizatorių kaltės.

Baiminosi antplūdžio

Už jūrininkų pagerbimo ceremonijos organizavimą buvo atsakingas savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis. Jis įsitikinęs, kad nepatekusieji į laivus iš dalies buvo kalti patys, nes atėjo pernelyg vėlai, kai visi laivai jau buvo pilni.

„Nesusipratimas buvo tai, jog visi tikėjosi įlipti į tuos laivus, kuriais turėjo plaukti kvietimus gavę svečiai. Nemokamų laivų buvo penkiskart tiek. Nė vienas laivas neėmė mokesčio. Jų buvo dvylika“, – tikino V.Pakalniškis.

Organizatorius neįžvelgė savo kaltės dėl įvykusio nesusipratimo. Jo įsitikinimu, tie, kas tikrai norėjo plaukti, atėjo gerokai anksčiau ir išplaukė.

Vis dėlto V.Pakalniškis pripažino, kad kelto nebuvo matyti, nes jį užstojo scena, o tarp nemokamai žmones turėjusių plukdyti laivų įsimaišė Žemės ūkio ministerijos laivelis bei į Jūrų muziejų kursuojantys kateriai.

„Kaip galima pateikti informaciją apie į jūrą plauksiančius laivus, jei krantinės nesimatė per palapines. Tai buvo nebe krantinė, o prekybos aikštė. Pats buvau ten ir mačiau, kad laivai atsišvartavo, kai sulipo tiek žmonių, kiek juose telpa. Tačiau išplaukė visi draugiškai 11 valandą. Bet kas norėjo, tikrai galėjo plaukti, nes vilkikuose buvo vietų, o keltas išplaukė apytuštis, – situaciją aiškino Kultūros skyriaus specialistas. – Manau, programose sąmoningai nutylima, kada reikia rinktis krantinėje, kad nesubėgtų minios, juk vietų skaičius laivuose – ribotas. Pateikiama informacija tik apie ceremonijos laiką jūroje. Dar galima buvo sužinoti, kada išplaukia laivai. Aš savo draugams sakiau, kad ateitų ne vėliau nei dešimtą valandą.“