Į Klaipėdą keltu atplaukusių turistų laukia neužmirštami įspūdžiai. Vaizdai, kurie atsiveria važiuojant nuo Jūrų perkėlos, sukrečia: griuvėsiai, duobėtas kelias be šulinių dangčių, šiukšlynai ir daržininkų nelegalų bakūžės. Sveiki atvykę į Lietuvą!

Kelyje laukia prarajos

Pirmieji vaizdai, kuriuos pamato Tarptautinėje jūrų perkėloje iš kelto išlipę turistai, jiems gali sukelti norą pasiimti lagaminus, grįžti atgal, iš kur atvyko, ir daugiau čia niekada nesirodyti.

Vos išvažiavus automobiliu iš aikštelės, pasitinka duobių virtinė. Jos bus nuolatinės turistų palydovės, nes yra išvagojusios visą kelią, vedantį į miestą.

Apie šių duobių remontą miesto valdžia kalba ne vienerius metus, bet darbų nesiimama iki šiol.

Tačiau iš užsienio į mūsų uostamiestį atplaukusiems turistams duobės dar nėra pats didžiausias galvos skausmas. Kur kas didesnį pavojų kelia nuo beveik visų kanalizacijos šulinių dingę dangčiai. Metalinės grotelės čia nedengia ir lietaus nuotekų šulinių.

Įvažiavus į tokią ertmę, nuostolių tikrai nepavyks išvengti. Mašiną teks vežti tiesiai į automobilių remonto servisą.

Važiuojant į akis krenta ir ant asfalto dangos likusios automobilių padangų žymės. Taip kelią papuošė naktimis čia pasivažinėti susirinkę vadinamieji drageriai.

Lietuviška civilizacija: bakūžės

Nuo pirmųjų įspūdžių dar neatsigavusių turistų laukia dar vienas smūgis – tai, ką tenka pamatyti pro automobilio langą.

Šiek tiek pavažiavus pasitinka apleistas, visų pamirštas pastatas. Prieš 20 metų čia buvo statomas irklavimo centras. Planuota, kad jame treniruosis sportininkai, tačiau užbaigti centrui neliko pinigų.

Šioje vietoje dažnai renkasi jaunimas. Apie tai byloja ir visur besimėtančios šiukšlės – alkoholinių gėrimų buteliai, sulčių pakuotės, popieriai, stiklai. Atliekos mėtosi ir ant kelio.

Netoli esančiose Kuršių mariose vaizdas taip pat pribloškia – vandenyje plaukioja senos padangos. Kiek pavažiavus toliau turistus pasitinka perpildyti, nežinia kada paskutinį kartą ištuštinti šiukšlių konteineriai.

Egzotiškai atrodo ir pakelėje įsikūrę sodininkai. Nedideliame žemės plotelyje jie pristatė dešimtis lūšnų ir pašiūrių. Šalia jų styro įvairūs rakandai, šiukšlės. Savo mažuose sklypeliuose daržus kapsto moteriškės.

Akį traukia ir nuo tilto atsiskleidžiantis metalinių garažų komplekso vaizdas.

Stotelės be suoliukų

Neaišku, kokios mintys iš užsienio atvykusiems turistams kyla žvelgiant ir į krūmais, pernykšte žole apaugusius laukus, kurie kažin ar buvo kada nors šienauti.

Stebina ir infrastruktūra. Šaligatvių bortai nudaužyti, ištrupėję. Gatvių apšvietimo stulpai surūdiję, kai kur – visai nulaužti. Suniokotas ir informacinis ženklas, rodantis, kur sukti į miestą.

Į Tarptautinę jūrų perkėlą kursuoja miesto autobusai, jų stotelės čia visiškai suniokotos. Vienoje puikuojasi suolelis, ant kurio belikusi vienintelė lenta.

Kitoje vietoje stovi stulpas, ant kurio pakabintas tvarkaraštis, o ženklas, kad čia turėtų sustoti autobusas, apskritai dingęs.

Tyli iš mandagumo

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tvirtino, jog užsienio turistai nuolat skundžiasi, kad sunku surasti Tarptautinę jūrų perkėlą – trūksta informacinių ženklų.

„Dėl tvarkos atvykėliai iš svečių šalių nieko nesako. Gal tyli iš mandagumo“, – svarstė vadovė.

R.Savickienės nuomone, teritorijai prie Tarptautinės jūrų perkėlos skiriamas per mažas dėmesys.

„Siaubą kelia netoli perkėlos dešinėje esantis apleistas pastatas. Visur mėtosi šiukšlės. Vakarais čia susirenka labai daug jaunimo. Užsieniečiui gali būti įdomu, kas čia vyksta. Jis sustos ir pamatys tokį siaubo filmą – stiklai, plūduriuojančios padangos, šiukšlės. Baisu“, – dėstė direktorė.

Anot R.Savickienės, ši vieta taptų puikia rekreacine zona, jei būtų sutvarkyta: „Mes ją patys suniokojome. Žmonės gal mieliau važiuotų pasivaikščioti ne prie jūros, o prie marių. Reikėtų nugriauti apleistą pastatytą, surinkti šiukšles, suremontuoti takelį – atsirastų dar viena vieta, kur galima būtų susirinkti ir grožėtis gamta“.

Dangčius šluoja "metalistai"

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pripažino, jog teritorijoje prie Tarptautinės jūrų perkėlos problemų netrūksta, tačiau kol kas jos nebus sprendžiamos.

Vadovo teigimu, padėtis dėl metalinių šulinių dangčių įtempta visame mieste. Įmonė „Klaipėdos vanduo“ tik ką pranešė, kad Liepojos gatvėje dingo 20, Baltijos prospekte – 10 šulinių dangčių. Kreiptasi į policiją, kad būtų pradėtas tyrimas.

„Prie perkėlos šulinių dangčiai ir grotelės buvo pavogtos prieš daug metų. Problemą bandyta spręsti juos uždengus medinėmis lentelėmis, bet dingo ir tos. Gal vėl bandysime ertmes uždengti medinėmis lentelėmis. Apie geležinius dangčius negalvojame. Jie ilgiausiai išlaikytų savaitę. Metalo surinkėjai viską patikrina“, – komentavo L.Dūda.

Remontas – kitais metais

Direktoriaus teigimu, pakelėje įkurti daržai yra nelegalūs, tačiau žemė, kur jie yra, priklauso likviduojamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o ši jokių pretenzijų nereiškė.

„Svarstoma, kad, panaikinus apskrities administraciją, jos valdoma žemė, esanti mieste, atitektų savivaldybei. Tuomet turėtume teisę prašyti, kad žmonės išsikeltų. Apskritis per du likusius mėnesius šios problemos tikrai neišspręs“, – apgailestavo vadovas.

Anot L.Dūdos, situacija šioje teritorijoje pasikeis, kai bus įrengta pietinė išvaža iš Klaipėdos uosto. Šiuo metu atliekami jos projektavimo darbai.

„Tuomet viskas pajudės. Dabar niekas nenori investuoti, nes žino, kad reikės viską griauti. Laukiama rekonstrukcijos. Darbai turėtų prasidėti ateinančiais metais“, – tvirtino direktorius.

Papildyta:

Sandėliukai bado akis

Turistams akis bado ir miesto centre šalia viešbučio „Vecekrug“ stovintys apšiurę, avarinės būklės sandėliukai. Pro langą atsiveriantys tokie vaizdai verčia raudonuoti įstaigos savininkus.

Vasarį į Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio komitetą kreipėsi įmonės „Naujasis uostas, kuri valdo viešbutį „Vecekrug“ vadovė. Prašyta spręsti šią problemą - sutvarkyti apleistą teritoriją.

Nuotrauka su šių miesto centre esančių sandėliukų vaizdu buvo patalpinta vienoje vokiškoje svetainėje, skirtoje Memeliui. Spėjama, kad ją čia įdėjo turistas.

Posėdžio metu paaiškėjo, kad sandėliukai - bešeimininkis turtas ir juos galima nugriauti. Nuspręsta išsiaiškinti, ar žmonės jais naudojasi.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Liudviko Dūdos teigimu, patikrinimo metu paaiškėjo, kad sandėliukais naudojasi Jūros gatvės 14 ir 16 namų gyventojai, kurie savo butuose yra įsirengę šildymą kietu kuru.

Pirmajame name tokių butų yra vienuolika, antrajame - trys. Sandėliukuose jie laiko malkas ir anglis.

„Gal ir nebuvo surasti visų sandėliukų savininkai, bet „gabalais“ jų nenugriausi. Kadangi nustatyta, kad žmonės naudojasi šiais statiniais, ta informacija sustabdė tolesnius veiksmus“, - tvirtino L.Dūda.

Panaši situacija taip pat yra S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje. Tačiau, anot L.Dūdos, jie yra tvarkingesni. Taip pat šalia jų nėra viešbučio, kuriame apsistoja turistai.

Dėl apleistų sandėliukų nugriovimo į uostamiesčio savivaldybę kreipėsi ir Pievų gatvės gyventojai.

„Paaiškėjo, kad dviem žmonėms jie reikalingi. Pastarieji ir gyventojai, kuriems trukdo šie statiniai, sutarė, kad šie sandėliukai bus nugriauti, o vietoje jų bus pastatyti konteineriai arba sandėliukai, bet estetiški. Akivaizdu, kad šią problemą išspręsti galima. Reikia tik susikalbėjimo tarp sandėliukų savininkų ir asmenų, kuriems jie trukdo. Vien savivaldybės pinigais išspręsti šią problemą nelabai yra galimybių. Investuoti turi ir viešbutis“, - komentavo L.Dūda.

Panaši situacija buvo susidariusi ir Lietuvininkų aikštės 1 namo kieme. Čia stovėjo keturiolika apšiurusių sandėliukų. Dabar jų yra likę tik trys, nes tiek gyventojų naudojasi šildymu kietu kuru.