- Remigijus Sakas, verslinės žvejybos tyrinėtojas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stiprėja diskusijos apie Lietuvos žvejų verslininkų neigiamą poveikį Baltijos jūrai, Kuršių marioms ir verslinės žvejybos uždraudimą.
Ar lietuviški sterkai išplaukė į Rusiją?
Faktas, kuris privertė mane nebetylėti, yra šių metų rugsėjį vienai Rusijos žvejybos įmonei suteiktas MSC ("Marine Stewardship Council") tvarios žvejybos sertifikatas. Jame juodu ant balto parašyta, kad sterkų ir ešerių verslinė žvejyba Kuršių marių Rusijos vandenyse yra tvari!
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, sterkų sugavimai šiaurės rytų Atlanto rajone, įskaitant Baltijos jūrą, nuo 1950 iki 2020 m. nemažėjo, bet didėjo, o 2010–2020 m. Rusijos sugavimai sudarę didžiausią dalį (apie 51 proc.). Lietuvos dalis buvo tik apie 1 proc.
Kyla klausimas, jei daugiausia sterkų sugaunančiai Rusijai suteiktas Vakarų Europos "žaliųjų" pripažįstamos organizacijos sertifikatas, kodėl Lietuva su mažyte sugavimo dalimi turėtų uždrausti sterkų žvejybą?
Gal kartais lietuviški sterkai dėl Klaipėdos uosto gilinimo ar kitų priežasčių pasitraukė į Kuršių marių Kaliningrado srities vandenis? Bet tai jau visiškai kita problema.
"Grėsmė" stintoms
Kitos žuvys, dėl kurių "pergaudymo" taip pat netyla diskusijos, yra stintos.
FAO duomenimis, stintų sugavimas Lietuvoje per laikotarpį nuo 1990 iki 2020 m. sudarė iki 4 proc. nuo bendro stintų sugavimo šiaurės rytų Atlanto ir Baltijos jūros regione. Baltijos jūros regione daugiausia stintų sugauna Suomijos ir Latvijos žvejai. Per pastaruosius 10 metų daugiau už mus Baltijoje jų gaudo ir Estijos, Rusijos žvejai. Bendra tendencija, kad per 30 metų stintos drastiškai nemažėjo, nors jų "prasėdimas" buvo 2000–2010 m.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, Baltijos jūros regione į vakarus nuo Bornholmo salos, įskaitant Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankas, stintų sugavimai svyravo nuo vieno tūkst. tonų 2000–2006 m. iki 7 tūkst. tonų 2020 m.
Statistika: ES šalių stintų metiniai sugavimai Baltijos jūros regione 2000–2021 m. tonomis pagal Eurostato duomenis.
2021–2022 m. jie kiek sumažėjo, bet išliko stabilūs. Pagrindiniai Baltijos jūros stintų žvejai išlieka suomiai ir latviai, taip pat rusai ir estai. Lietuvos žvejų stintų žvejybos laimikis, be Rusijos, siekė 2,8 proc. nuo viso stintų sugavimo Baltijos jūros regione, o pridėjus Rusiją ir dar mažiau.
Matyt, atėjo laikas, kai nebeužtenka galvoti, kokią veiklą uždrausti, o kokią – skatinti.
Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) duomenimis, stintų pirmo supirkimo kaina 2015–2021 m. Lietuvoje svyravo nuo 1,55 iki 4,1 euro. Per tą patį laikotarpį Latvijoje ji svyravo nuo 11 iki 30 centų už kilogramą. Tokį kainos skirtumą galėjo lemti ir sugavimų kiekiai, bet gali būti ir kita hipotezė. Kalbos Lietuvoje apie drastišką stintų mažėjimą gali būti skirtos tik tam, kad keltų jų kainą. Stintos yra praeivės, trumpaamžės žuvys, jų biomasė nuolat svyruoja, todėl jas Lietuvos vandenyse būtina gaudyti, jei tik yra galimybės.
Reikia išmintingos žvejybos
Gerbiu mūsų gamtininkų išmintį ir jų susirūpinimą, kad gamtos ištekliai senka. Negaliu manyti, kad verslinė žvejyba Lietuvoje yra absoliučiai sąžininga, bet, prieš kaltindami mūsų žvejukus dėl žuvų mažėjimo, turėtume pagalvoti plačiau.
Mano manymu, problema yra ne tiek žuvų ištekliai, o tai, kad Lietuvos vidaus vandenys, teritoriniai vandenys, ekonominė zona Baltijos jūroje yra mažesni nei kitose Baltijos jūros šalyse ir įvairios žuvų išteklių vartotojų grupės nebeišsitenka.
Mėgėjų žvejyba jau tampa verslu. Joje pelno siekiama iš to, kad ne pats verslo subjektas, o kitas asmuo gaudo žuvį. Verslinėje žvejyboje pelno siekiama iš to, kad pats verslo subjektas gaudo žuvį. Tik toks skirtumas.
Matyt, atėjo laikas, kai nebeužtenka galvoti, kokią veiklą uždrausti, o kokią – skatinti. Negi mes vystysime tik tokią ekonomiką, kuri naudinga tik tiems, kurie sugeba politikams įteigti, kad tik jie gali iš gamtos "išspausti" didžiausią pinigą. Negi mes esame mažiau išmintingi nei šiaurės Amerikos indėnai, kurie dar prieš 200 metų suprato, kad "pinigai nevalgomi".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos muziejus žengia į naują etapą
Kretingos muziejuje įpusėjo rekonstrukcija. Pavasariop nuimti žiemos sodą juosę pastoliai, o iki šių metų rudens turės būti užbaigti visi likusieji darbai. ...
-
Akordas kadencijos pabaigai: V. Grubliauskas išvyko į Taivaną15
Baigiantis uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko trečiajai kadencijai, susitikimai ir darbai dar nesibaigė. Miesto vadovas išvyko į Taivaną dalyvauti ten vykstančiuose renginiuose. ...
-
Ruošiasi prekybai gėlėmis Motinos dieną3
Klaipėdos savivaldybė informuoja, kad prekybininkai jau gali ruošti dokumentus leidimams prekiauti gėlėmis Motinos dienos proga. ...
-
Kviečia susipažinti Klaipėdos globos centras2
Vaikai – tai stebuklas, džiuginantis akis, sukeliantis juoką ir šypseną veide, pripildantis širdį ir namus begaline laime. Pagrindinis mūsų Globos centro tikslas – užtikrinti kiekvienam vaikui, netekusiam savo šeimos, sa...
-
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto3
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto (KU). ...
-
Ribojimas uostamiesčio centre – eurams rinkti?39
Herkaus Manto gatvė centrinėje miesto dalyje – įtampos vairuotojams vieta. Daugelis vis dar nežino, kad nuo gatvės pradžios iki Lietuvininkų aikštės greitis ribojamas iki 30 kilometrų per valandą. Ši žinia juos pasiekia kartu su ...
-
Gyventojai sukilo prieš ryšio bokštą: prasidėjus statyboms, ėmėsi piketų30
Klaipėdos rajone žmonės priešinasi telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšio bokšto atsiradimui. Įmonė suplanavo investicijas, pradėjo statybas, o tuomet gyventojai surengė piketą. ...
-
Darbai Vingio pasaže – iki rugsėjo12
Vingio pasaže vis nesibaigia tvarkymo darbai. Gyventojai jau ėmė kalbėti, kad neva dirbama per lėtai, rezultatų beveik nematyti. Tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai tikino, kad darbai tikrai vyksta, visus juos tikimasi užbaigti iki vasaros pradži...
-
Šišioniškių tarmė – dar gyva
Žmonių, kurie kalba Pamario krašto tarme, vis mažėja, išsaugoti unikalią šnektą darosi vis sudėtingiau. Klaipėdos krašte anksčiau paplitusi šišioniškių tarmė yra gyva ne tik knygose, ją saugo ir nedi...
-
Vyksta dar viena klaipėdiečių apklausa5
Prieš aštuonerius metus Klaipėdos savivaldybės taryba buvo patvirtinusi miesto tikslinę teritoriją, kurioje į infrastruktūrą bei paslaugas buvo investuojamos europinės lėšos. Tuomet buvo apklausiami aplinkiniai gyventojai, kurių ...