Kol politikai diskutuoja, uostamiesčio Vasaros estrada merdi

Apleista ir nykstanti unikalioji uostamiesčio Vasaros estrada po kelerių metų pertraukos vėl sulaukė valdžios dėmesio. Per du mėnesius speciali darbo grupė turi parengti rekomendacijas, kaip estradą sutvarkyti ir naudoti.

Būklė – tragiška

Vasaros estrada ilgą laiką priklausė savivaldybės bendrovei „Poilsio parkas“. Tačiau kai ši buvo likviduota, objektas perduotas valdyti kultūros centrui „Žvejų rūmai“.

„Kai savivaldybė nežino, ką su kuo nors daryti, visada kam nors atiduoda valdyti“, – replikavo Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas.

Įstaigai prižiūrėti Vasaros estradą, anot pašnekovo, papildomai neskirta nė lito. Todėl jos būklė dabar yra tokia, kad joje saugumo sumetimais nebeturėtų vykti renginiai.

Nepaisant to, šiemet vasarą estradoje keli dideli renginiai įvyko.

„Dėl Vasaros estrados yra labai daug nežinomųjų. Faktas, kad ją reikia sutvarkyti, nes kiekvienas sutvarkytas daiktas turi be proto daug panaudojimo galimybių“, – nuomonę reiškė A.Lenkauskas.

Jo skaičiavimu, minimaliai sutvarkyti Vasaros estradą – pakeisti sutrūnijusius suoliukus – kainuoja apie 100 tūkst. litų.

Telpa 12 tūkst. žmonių

„Esu įsitikinęs, kad nugriauti estrados tikrai nereikėtų, galbūt tik betoninę žiūrovų dalį. Būtų gerai įrengti anglišką pievelę, kad žmonės koncertų klausytų sėdėdami ant žolės. Kita vertus, gal ir galima svarstyti nugriovimo variantą, tačiau turi būti originalus pasiūlymas, kas toje vietoje bus. Tikrai nesinorėtų, kad atsirastų koks nors stiklinis pastatas“, – svarstė pašnekovas.

Vasaros estradoje vykstančius koncertus vienu metu gali stebėti 12 tūkst. žmonių. Akivaizdu, jog nė vienas renginys tiek publikos nepritraukia, todėl, anot A.Lenkausko, būtų logiška sumažinti estrados plotą, o atsilaisvinusiame pastatyti naują Klaipėdos muzikinio teatro pastatą.

„Labai svarbu, kad savo nuomonę pareikštų ir klaipėdiečiai. Dabar jie šią vietą yra tiesiog pamiršę, nes joje praktiškai nieko nebevyksta. Mums ji tikrai yra šašas, nes turi galvoti, kaip traukioti vinis, kad žmonės nesusižeistų, o ne kokius renginius organizuoti“, – realybę konstatavo Žvejų rūmų direktorius.

Darbo grupei, kurios gretose, be A.Lenkausko, yra kelių savivaldybės departamentų direktoriai, Kultūros, Turto skyriaus atstovų, suformuota užduotis iki rugsėjo 11 dienos parengti rekomendacijas dėl Vasaros estrados sutvarkymo bei panaudojimo galimybių.

„Mes svarstome tris variantus, o paskui jau politikai turės apsispręsti, kaip elgtis. Tik bijau, kad diskutuosime 50 metų, o jokių veiksmų ir nebus imamasi“, – teigė A.Lenkauskas.

Tarp idėjų – SPA centras

Politikai vieną kartą jau svarstė Vasaros estrados likimą – prieš pustrečių metų, kai buvo diskutuojama dėl bendrovės „Poilsio parkas“ likvidavimo ir kam turi atitekti jos turtas.

Tuomet sutarta, kad Vasaros estrada iš savivaldybės rankų neturi išlįsti.

Politikams buvo pateikti ir keli variantai, koks galėtų būti Vasaros estrados likimas. Vienas jų – pertvarkyti estrados teritoriją į rekreacijos zoną, joje įrengti dviračių takus, pastatyti SPA centrą, vandens poilsio parką. Kitas – nugriauti Vasaros estrados sėdimąją betoninę dalį, užsėti lygią vietą žole, kad joje galėtų rinktis žiūrovai, kurie renginius stebėtų pasitiesę paklotus ir ant jų atsisėdę. Renginių organizatoriai žiūrovams taip pat galėtų atvežti kėdžių.

Tačiau tąkart politikai taip ir nepriėmė jokio sprendimo.

1983 metais pastatyta Vasaros estrada yra unikali tuo, kad tokių objektų pabaltijyje yra vos keturi. Ji buvo statyta vienu tikslu – kaip erdvė, kurioje galėtų vykti dainų šventės.