Informacinės technologijos – beveik neatsiejama kasdienybės dalis. Jos tobulėja kone kas savaitę. Ką turi žinoti žmogus, apsisprendęs nusipirkti kompiuterį?

Kam jis bus reikalingas?

Kompiuterių yra labai daug ir įvairiausių gamintojų, todėl pasirinkti nelengva. Tokiu atveju yra du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos apsisprendžiama, kokį kompiuterį pirkti: turima pinigų suma ir kam tas kompiuteris bus naudojamas.

Pagal tai teks rinktis jo parametrus – procesorių, operatyviąją atmintį, kietąjį diską, vaizdo plokštę.

Jei kompiuteris bus skirtas tik tekstų surinkimui ir naršymui internete, jį galima įsigyti ir už 1 tūkst. litų. Kuo aukštesni parametrai, tuo didesnė kompiuterio kaina.

Paprastai studentai tik rašymui ar naršymui renkasi mažesnius nei standartinės įstrižainės kompiuterius.

Jeigu žmogus perka kompiuterį ne tik rašymui, bet jis norėtų žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti ir kaupti filmus ar muziką, tada jau reikalavimų kompiuteriui kartelė kyla.

Tokiu atveju reikalinga neintegruota vaizdo plokštė. O muzikos ir filmų archyvui patariama geriau įsigyti dar ir išorinį kietąjį diską. Taip yra taupiau ir saugiau.

Be to, jį per USB jungtį galima prisijungti prie bet kurio kito kompiuterio.

Stacionarieji ar nešiojamieji?

Visi iš jų turi savo nišą, įsitikinę vartotojai. Teigiama, kad stacionarūs kompiuteriai turi ateitį. Nes jie nepakeičiami tiems vartotojams, kuriems reikia apdoroti didelius informacijos srautus.

Stacionaraus kompiuterio privalumas tas, kad jį galima nuolat atnaujinti, jei kuris nors vienas parametras netenkina, galima jį pakeisti galingesniu.

Nešiojamam kompiuteriui to nepritaikysi. Jie konkuruoja su planšetiniais, kurie yra tarsi savotiška išmaniųjų telefonų atmaina. Naršymui internete ir skaitymui tai labai patogus daiktas.

Jei tenka daug keliauti, planšetinis kompiuteris – patogesnis nei nešiojamas.

Pasensta per trejus metus

Ar verta vaikytis kompiuterių madų? Žinovai sako, kad ne, nebent turite labai daug pinigų. Svarbiausia tiksliai žinoti, kam tas kompiuteris bus reikalingas.

"Dabar labai madinga "Apple" produkcija. Tai – labai ploni, lengvi kompiuteriai, jų baterijos ilgiau laikančios nei kitų, tačiau jie kainuoja per 3 tūkst. litų. Šie kompiuteriai patvarūs, labai gerai atkuria spalvas, tai ypač svarbu dizaineriams. Bet tokio kompiuterio nebūtinai reikia žmogui, tik rašančiam tekstus", – tvirtino informacinių technologijų žinovas Darius Kubilius.

Morališkai, technologiškai kompiuteris pasensta maždaug per trejus metus. Tada jis pradeda lėčiau veikti, jį tenka atnaujinti. Tačiau geriausia pirkti naują.

Komentaras

Tadas Jankauskas

Bendrovės "Avitelos prekyba" generalinis direktorius

– Kokias klaidas paprastai daro žmonės pirkdami personalinį kompiuterį?

– Viena dažniausių klaidų yra ta, kad žmonės mano, jog norint darbuotis "photoshop" programine įranga (arba "autocad") reikės galingos vaizdo plokštės. O šiaip dažniausiai pirkėjai neapsiprendžia, kokiems poreikiams perka kompiuterį. Prieš pirkdami, jie turėtų apsvarstyti, kokio kompiuterio nori – nešiojamo ar stacionaraus, kokią programinę įrangą naudos, kokius darbus atlikinės, žais žaidimus ar ne.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant kompiuterį darbui biure?

– Jei kompiuteris bus skirtas tik darbui su MS Exel/Word programomis – tada dažniausiai užtenka ir paties pigiausio kompiuterio. Jei bus dirbama rimtesnėmis programomis ("autocad", "photoshop" ir pan.), tai reikia atkreipti dėmesį į procesorių (reikėtų, kad jis būtų bent "intel i3") ir operatyvią atmintį (mažiausia pageidautina – bent 4 GB), jei kompiuteris bus naudojamas vaizdo medžiagos redagavimui, tada prireiks ir didesnes talpos kietojo disko (>=1TB talpos).

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant nenaują kompiuterį? Ar apskritai verta tokį kompiuterį pirkti?

– Nenaujo kompiuterio pirkti nepatarčiau, nebent iš pažįstamų, kurie jūsų neapgaus. Perkant iš atsitiktinių asmenų, gali tekti keisti kietąjį diską arba operatyviąją atmintį arba visai kompiuterį išmesti (neatmetama tikimybė, kad jis gali būti vogtas ir vėliau jį gali konfiskuoti policija). Šiais laikais kompiuteriai kainuoja nuo 700 litų, todėl geriau nusipirkti naują, kad ir mažiau galingą, nei rizikuoti ir pirkti naudotą. Jei jau apsisprendėte pirkti nenaują kompiuterį, tada reikėtų konsultacijos išmanančio žmogaus, kuris galėtų įvertinti perkamą daiktą, taip pat reikėtų patikrinti policijoje, ar jis nėra vogtas (dažniausiai šie duomenys identifikuojami pagal serijinį numerį).

– Kokia stacionariųjų kompiuterių perspektyva, ar jie išliks?

– Stacionariųjų kompiuterių pardavimai keletą metų krito, truputį smunka ir dabar, tačiau jie neišnyks, tik gali pasikeisti jų išvaizda (pvz., viskas bus kartu – kompiuteris integruotas į monitorių). Kol kas stacionarūs kompiuteriai yra galingesni nei nešiojami (lyginant tos pačios klasės procesorius, vaizdo plokštes), taip pat stacionarūs kompiuteriai turi daugiau atnaujinimo galimybių (pvz., norint įsidėti galingesnę vaizdo plokštę, nereikia keisti visos pagrindinės plokštės). Tad jie tikrai išliks.

– Jei žmogus atsisakė televizoriaus, kokį kompiuterio ekraną jis turėtų pasirinkti, norėdamas žiūrėti filmus ar kitas programas kompiuteryje?

– Tam geriausiai tinka didesni ekranai. Pageidautina, kad jis būtų kuo didesnis, bet ne per didelis. Optimaliausias 23–24 cm įstrižainės ekranas, didesnio reikėtų nebent tiems, kurie dirba su dizaino ar projektavimo programomis. Taip pat galima įsigyti ir monitorių su TV funkcija, tada taip pat galima žiūrėti televiziją.

Kompiuteriai namų ūkiuose

2011 m. – 55,8 proc. namų ūkių Lietuvoje turėjo kompiuterius.

Klaipėdos apskrityje kompiuterius turėjo – 60,3 proc., Vilniaus apskrityje – 63 proc. žmonių.

Interneto prieigą namuose turi 58,9 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų.

Lietuvos vidurkis – 55,8 proc., Kauno apskrityje internetą turėjo – 59,3 proc. ir Vilniaus – 65 proc. gyventojų.

2010 m. ES šalyse naudojimosi kompiuteriu vidurkis – 71 proc., Lietuvoje tik 62 proc., tiek pat ir Lenkijoje.

Švedijoje kompiuteriu naudojasi – 92 proc. gyventojų, Nyderlanduose – 91 proc., Liuksemburge – 90 proc., Danijoje – 89, Estijoje – 75, Latvijoje – 67 proc. gyventojų.

Nė žingsnio be IT

2012 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos (99,7 proc.) gamybos ir paslaugų įmonės Lietuvoje, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų.

Plačiajuosčiu internetu naudojosi 99,3 proc. įmonių.

Interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 71,2 proc. gamybos ir paslaugų įmonių.

38,9 proc. įmonių interneto tinklalapyje ar svetainėje skelbė prekių ar paslaugų katalogus ir kainynus, 19,7 proc. naudojosi galimybe užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, 16 proc. informavo apie laisvas darbo vietas arba teikė galimybę pateikti prašymą dėl darbo.

Beveik visos įmonės (99,6 proc.) 2011 m. internetu bendravo su valstybės institucijomis (2010 m. – 98,1 proc.).

2011 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (prekėms ar paslaugoms pirkti arba parduoti) naudojo 30,2 proc. įmonių.

Kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 42,4 proc., internetą – 38,7 proc. gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2011 m. pradžioje – atitinkamai 38,8 ir 36,5 proc.).

2011 m. 22 proc. įmonių turėjo savo IT specialistus, kurių pagrindinis darbas buvo susijęs su IT sistemų diegimu, tobulinimu ir priežiūra.

Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas.