Nuoma neapsimokėjo?

Nuo pastatymo iki dabar ši salė pagal nuomos sutartį buvo perduota įstaigai "Klaipėdos šventės", kuri čia organizavo konferencijas ir kitus renginius.

Tačiau savivaldybėje neseniai gautas įstaigos prašymas nutraukti nuomos sutartį, nes esą "nėra pakankamo renginių skaičiaus, kad galima būtų salę išlaikyti nuomos pagrindais".

Nurodoma, kad 2019 m. "Klaipėdos šventės" šioje konferencijų salėje komunalinėms  paslaugoms įsigyti išleido 8 289 eurus (3 329 – už šildymo paslaugas, 4 268 – už elektrą, 692 – už vandenį).

Salės nežinybinė apsauga kainavo 360 eurų, o manometrų, termometrų, gesintuvų ir žarnų tikrinimas bei keitimas atsiėjo 1 728 eurus.

Visos išlaidos per metus sudarė per 10 tūkst. eurų.

"Klaipėdos švenčių" atstovai tikino, kad gaunamos pajamos iš salės naudojimo nepadengia nuomos ir šių patalpų išlaikymo išlaidų, todėl norima nuomos sutartį nutraukti.

2021 m. sausio 1-ąją kaip tik baigsis penkerių metų terminas, kuris įpareigojo savivaldybę salę nuomoti viešo konkurso būdu.

Pasibaigus šiam terminui savivaldybė gali priimti sprendimus dėl kitokios salės valdymo ir naudojimo formos.

Rado alternatyvą

Šią salę ketinama perduoti savivaldybės biudžetinei įstaigai Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kuris ir taip patikėjimo teise jau naudojasi šiaurine bei pietine kurtinomis, tai yra piliavietės teritorijoje jau valdo didžiąją dalį patalpų.

Muziejus nurodė, kad jeigu edukacinė salė būtų perduota muziejui, čia būtų galima organizuoti tarptautines ir nacionalinio lygio parodas, reprezentacinius miesto ir šalies renginius, konferencijas, klasikinės, senosios ir kitos rimtosios muzikos koncertus.

Šios salės naudojimas galėtų būti integruotas į muziejaus vykdomą veiklą ir papildyti jau esamas erdves piliavietėje.

Taip pat muziejus šią salę galėtų naudoti ar suteikti konferencijoms ar kitiems renginiams organizuoti, taip gaudamas papildomų pajamų objektui išlaikyti.

Tiktų parodoms rengti

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys patikino, kad konferencijų salę muziejus būtų mielai paėmęs jau tada, kai tik ji buvo pastatyta.

Tačiau esą salė statyta iš europinių fondų lėšų, ir buvo reikalavimas bent penkerius metus po pastatymo tą salę nuomoti.

"Norėjome, kad salė nuo pat pradžių priklausytų muziejui, kad joje galėtų vykti įvairūs renginiai. Dabar prie tos idėjos grįžtame, mes ją palaikome. Erdvė – didelė, čia galėtų būti rengiamos didelės atvežtinės, taip pat ir tarptautinės parodos, kurių neturime galimybių eksponuoti kitur. Viena jų po Naujųjų turėtų atkeliauti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus", – teigė J. Genys.

Anot jo, šita salė bent pusmetį galėtų būti skirta parodoms, jos netrukdytų ir renginiams.

Teigiama, kad dabar Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus turima 140 kv. m dydžio salė Didžiojoje Vandens gatvėje tenkindavo ne visus poreikius.

"Salės išlaidų bus, nes tai labai didelės 800 kv. m patalpos, manyčiau, kad 10 tūkst. eurų per metus už komunalines paslaugas nėra daug. Tuos pinigus galima surinkti ir ne pelno siekiančiai įstaigai", – įsitikinęs muziejaus direktorius.