Daugėjo tik kontrolierių

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius išplatino pranešimą, kur piktinosi tuo, kaip buvo įvykdyta Žuvininkystės tarnybos reorganizacija perkeliant ją iš Vilniaus į Klaipėdą.

„Iki reorganizacijos žvejybos kontrole užsiiminėjo 14, o po reorganizacijos 23 darbuotojai. Papildomai buvo perkama kontrolės įranga“, – pastebėjo L.Kerosierius.

Jis pateikė Žuvininkystės tarnybos 2017 m. (iki reorganizacijos) ir 2018 m. (po reorganizacijos) metines veiklos ataskaitas. Padidėjus žvejybos kontrolierių skaičiui beveik dvigubai ir juos sukoncentravus Klaipėdoje tikrinimų nepadaugėjo.

L.Kerosieriaus duomenimis, 2017 m. buvo patikrinta 101 Baltijos jūroje žvejojęs žvejų laivas, kai 2018 m. – 91. Menkių iškrovimo tikrinimas 2017 m. vyko 86 kartus, o 2018 m. – 64 kartus. Iš jų 2017 m. priekrantės menkių iškrovimų skaičius siekė 31 proc. tikrinimų, kai 2018 m. jis sumažėjo iki 21,9 proc. 2017 m. žvejų mėgėjų laivai buvo tikrinti 184 kartus, kai 2018 m. – 156 kartus.

Taip ir neaišku, kam buvo reikalinga reforma, kuri beveik padvigubino tikrintojų skaičių?

Gal padaugėjo žvejybos reidų? Gal Baltijos jūroje ir priekrantėje padaugėjo žvejų laivų?

Žvejų daugiau neatsirado

L.Kerosieriaus pateiktais duomenimis, 2017 m. laivu „Vakaris“ ir žvejybos kontrolei naudojama valtimi su pakabinamuoju varikliu Baltijos jūroje buvo organizuoti 31 žvejybos kontrolės reidai. Dar 32 reidai vyko priekrantėje žvejojančių įmonių žuvų iškrovimo vietose. 2018 m. Baltijos jūroje atlikti 32 reidai, o priekrantėje – dar 32 reidai. Tiek 2017, tiek 2018 m. patikrintos 29 transporto priemonės, kuriomis buvo gabenti iš žvejybos laivų iškrauti žvejybos produktai.

Žvejybos laivų skaičius per tuos metus nesikeitė. 2017 m. Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje buvo 144 aktyvūs su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai. Iš jų – 103 laivai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, 31 laivas, turintis teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir 9 laivai, turintys teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Atitinkamai 2018 m. buvo 143 aktyvūs su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys laivai, iš jų: priekrantėje – 104, Baltijos jūroje – 31, tolimuosiuose žvejybos rajonuose – 9.

2017 m. patikrinta daugiau nei 2018 m. tolimų žvejybos rajonų laivų: atitinkamai 29 ir 21. 2017 m. Klaipėdos uoste tikrinti 3 konteineriniai refrižeratoriai, o 2018 m. – tik du.

Jo pateikti faktai iškalbingi. Žymiai padidėjus žvejybos kontrolės pareigūnų skaičiui, rezultatų pagerėjimo nebuvo.

Sąmyšis ir klaidinimas

Dėl šių išdėstytų teiginių buvo kreiptasi į Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą Tomą Kazlauską. Atsiųstas niekieno nepasirašytas raštas, kur teigiama, kad Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius padidėjo trimis asmenimis, nuo 8 – 2017 m. iki 11 – 2018 m.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Žuvininkystės tarnyboje darbuotojų buvo 182. Nuo 2018 m. sausio 1 d. jų liko 149, nuo 2018 m. liepos 1 d. – 135. Nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pabaigos kontrolės pareigūnams atlyginimai nebuvo keliami. Šiuo metu pareigybių yra 124, o dirba 119 žmonių. Iš jų 81 tarnybos darbuotojas dirba žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo, ne kontrolės, srityje.

„Uždraudus verslinę menkių žvejybą, išaugo mėgėjiškos žvejybos skaičiai. Tai pareikalavo didesnės kontrolės. Per metus tarnybos kontrolės pareigūnai įvykdė apie 900 mėgėjų laivų patikrinimų. Dėl to išaugo bendras tarnybos tikrinimų skaičius“, – teigiama rašte.

Tarnybos principas esantis mažinti tikrinimų skaičių ir gerinti gaunamų duomenų analizę, nustatyti rizikingiausius ūkio subjektus, žvejybos laivus.

Žuvininkystės tarnyboje nuo 2017 m. buvęs patvirtintas 21 žuvininkystės kontrolės pareigūnų sąrašas. Nuo 2019 m. kovo yra 22 žuvininkystės kontrolės pareigūnai.

„Europos Komisija, atlikusi žvejybos kontrolės Lietuvoje auditą, pateikė rekomendaciją didinti žvejybos kontrolės pareigūnų skaičių, kad žvejybos kontrolė būtų užtikrinta visą parą ir ją vykdytų ne mažiau kaip 2 pareigūnai. Rekomendacijos nepasiektos, todėl tarnyboje organizuotas pasyvus budėjimas (būdravimas) namuose“, – teigiama atsiųstame rašte.

Pastebėta, kad dėl ES įvedamų menkių draudimų žuvininkystės sektoriuje kilo didelis sąmyšis, dėl jo dažnai klaidinama ir visuomenė.