Pereiti į pagrindinį turinį

Koreguota saugios laivybos veikla uoste

2019-03-01 15:02

Klaipėdos uoste dalis buvusios Lietuvos saugios laivybos kontrolės funkcijų perduota Uosto direkcijai.

Veikla: ryškiais rūbais apsirengę švartuotojai ant krantinės laukia kol prisišvartuos laivas.
Veikla: ryškiais rūbais apsirengę švartuotojai ant krantinės laukia kol prisišvartuos laivas. / Vidmanto Matučio nuotr.

Priims balastinius vandenis

Įsigalioja nauja laivų balastinių vandenų priėmimo tvarka. Tarptautiniu lygiu įsigalioja apsaugos nuo balastinių vandenų sistema. Numatomos laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės priemonės, skirtos išvengti kenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų.

Susisiekimo ministras pakoregavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisykles taip, kad į uostą plaukiantys laivai privaloma tvarka keistų balastinius vandenis pagal tarptautines normas ir Lietuvoje galiojančią jų vykdymo tvarką.

Papildomai įvesta nuostata, kad išpilti balastinius vandenis iš laivų privaloma taip, kad balastinių vandenų srovė nekliudytų krantinės. Atrodytų smulkmena, tačiau iki šiol uostuose nebuvo išpilami balastiniai vandenys. Į uostus plaukiantys laivai juos tiesiog išpildavo į jūrą, nes tai ir pigiau, ir laivų įguloms patogiau.

Balastinių vandenų pylimas į jūrą atskiriems regionams padarė didžiulę žalą. Su balastiniais vandenimis perplukdyti įvairūs gyvūnai ir organizmai. Jie ėmė sparčiai daugintis, pažeidė aplinkos vystymosi balansą.

Baltijos jūroje akivaizdus pavyzdys yra su balastiniais vandenimis atkeliavę grundalai. Smarkiai išplitę jie daro didelę žalą vietinėms vertingoms žuvims, nes minta jų ikrais.

Švartuotojus rengs patys

Klaipėdos uoste supaprastinta švartuotojų mokymo, teorinių žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimo ir testavimo reikalavimų tvarka. 

Numatyta, kad švartuoti laivus uoste galės asmenys, turintys švartuotojo pažymėjimą. Jie bus išduodami baigus mokymus. Nuo šiol švartuotojų mokymai, teorinių žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimas ir atestacijos galės būti organizuojami bet kurioje Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto kompanijoje, kuri vykdo švartavimo veiklą. Dažniausiai kiekviena uosto bendrovė turi savo laivų švartuotojų grupes. Anksčiau tokius mokymus vykdė tik specialios atestuotos mokymo įstaigos.

Tam, kad švartuotojų mokymai, teorinių žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimas ir atestavimas nevirstų tik formalumu numatytas reikalavimas, mokymų programos trukmė turi būti ne trumpesnė nei 20 valandų.

Taip pat uosto bendrovės pagal jų pačių parengtas švartuotojų mokymų, teorinių žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimo ir atestavimo programas privalės suderinti su Lietuvos transporto saugos administracija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Plaukiojimo be locmano korekcija

Atsiras naujovių ir dėl į uostą įplaukiančių linijinių laivų. Keičiasi linijinių laivų kapitonų, kurie į Klaipėdos uostą gali plaukti be locmanų, priežiūros, leidimų išdavimo tvarka.

Linijinių laivų plaukimo į uostą priežiūrą pavedama vykdyti pačiai Uosto direkcijai pagal suderintą priežiūros tvarką.

Plaukiojimo leidimų be locmanų išdavimo linijinių laivų kapitonams tvarkos, įskaitant mokymą, egzaminavimą, perlaikymą, kai iš karto neišlaikoma, aprašas patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu.

Visi Lietuvos ar užsienio linijinių laivų kapitonų prašymai gauti leidimą plaukioti į uostą be locmano teikiami uosto kapitonui. Tokio prašymo negali teikti naujokas, jis privalo turėti tam tikrą plaukimo į Klaipėdos uostą kiekį, jo plaukimo patirtį įvertina vietiniai locmanai. Uosto kapitonas po egzaminų priima sprendimą išduoti leidimą arba gali jį panaikinti, jei linijinio laivo kapitonas nesilaiko nustatytų reikalavimų.

Norint laivui plaukioti be locmano bent vienas laivavedys, nebūtinai kapitonas, privalo mokėti lietuvių kalbą ir plaukimo į uostą metu būti vairinėje. Panašios, o kartais netgi griežtesnės sąlygos yra ir kituose uostuose norint įplaukti į juos be locmanų. Kai kur patys laivų kapitonai privalo žinoti ne tik anglų, bet ir vietines kalbas. 

Plaukimo be locmanų leidimais Klaipėdos uoste naudojasi kelios dešimtys laivų kapitonų. Tokie leidimai pirmiausia reikalingi nuolat iš Klaipėdos į Vokietijos ir Švedijos uostus plaukiojančių jūrinių keltų kapitonams.

Leidimai plaukti be locmanų gali būti išduodami ir konteinerinės laivybos linijose nuolat dirbančių laivų kapitonams.

Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste nebuvo atvejo, kad be locmanų plaukiojantys kapitonai būtų padarę kokius nors ryškius pažeidimus.

Ši tvarka palengvina linijinių laivų veiklą. Šie laivai į uostą gali įplaukti ir esant sudėtingesnėms oro sąlygoms. Kartais to negali padaryti trampiniai laivai - esant blogoms oro sąlygoms dažnai neįmanoma jiems į laivą pristatyti locmanų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų