Milijonus litų kainavusi Bendrojo pagalbos centro sistema stringa, o jai tobulinti prašoma papildomų pinigų. Medikai nuogąstauja, kad užsimota sugriauti jau veikiančią greitosios medicinos pagalbos iškvietimo sistemą.

Pliaže pagalbos nesulauktų?

Kaip veikia kritikos sulaukusi Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistema, "Klaipėdos" žurnalistai įsitikino patys atlikę eksperimentą. Paaiškėjo, kad pagalbos prireikus pliaže besikaitinusiems klaipėdiečiams jiems ji būtų siunčiama su 20 kilometrų paklaida.

Klausimų, kaip realiai veikia pagalbos prašančiojo buvimo vietos nustatymas Klaipėdoje, kilo po to, kai uostamiestyje pradėjo ūžti kalbos apie mįslingą nutikimą, kai dėl peiliu į širdį sužaloto žmogaus medikų brigadai teko klaidžioti po miestą.

Nesulaukę medikų ekipažo, į ligoninę sužeistąjį nuvežė patys kriminalinės istorijos dalyviai. Tačiau žmogus buvo atvežtas jau miręs.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus vadovas Rolandas Milius, paklaustas ar tiesa, kad BPC iki šiol negali nustatyti pagalbos kviečiančio žmogaus buvimo vietos, paaiškino, kad nustatymo diapazonas gali siekti nuo 100 metrų iki 20 kilometrų.

"Tai priklauso nuo ryšio operatorių bokštų buvimo vietos. Jei žmogus skambins iš pliažo, mums rodys 20 kilometrų spindulio vietą. Jūroje juk bokštų nėra. Mieste toks diapazonas gali siekti 500 metrų. Tačiau mieste tai yra didelė paklaida. Beje, kiekvieno skirtingo operatoriaus skambutis rodo vis skirtingą paklaidą", – aiškino R.Milius.

Pasiklydo tarp gyvenviečių

R.Milius pripažino, jog centro operatoriai iš tiesų sunkiai gali nustatyti skambinančiojo buvimo vietą net ir tuomet, kai mobiliojo ryšio telefone yra SIM kortelė, tačiau patikino, kad tokias pat galimybes turi ir tais atvejais, kai skambinama telefonu, kuriame nėra šios kortelės.
"Klaipėdos" žurnalistai atliko eksperimentą ir išmėgino, ar vis dėlto veikia iškritikuota BPC sistema.

Trumpuoju numeriu 112 telefonu, kuriame nebuvo SIM kortelės, žurnalistai paskambino vos išvažiavę už Klaipėdos ribos.

Modeliuojant situaciją, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas, avarija, kriminalinis nusikaltimas už miesto ribų, bandyta išsiaiškinti, ar BPC operatoriai sugebėtų nustatyti skambinančiojo buvimo vietą.

"Jūs skambinote iš Triušelių", – po bandomojo skambučio pranešė R.Milius.

BPC operatoriai apsiriko maždaug 4 kilometrais. Iš tiesų eksperimento dalyviai skambino stovėdami prie Slengių gyvenvietės užrašo, o operatoriai fiksavo greta esančios gyvenvietės ribas – Triušelius.

"Matyt, ryšio operatoriaus bokštas Triušeliuose yra", – paaiškino R.Milius.

Tai, kad apsirikta 4 kilometrais, BPC Klaipėdos skyriaus vadovas nesureikšmino.

"Kaime, net ir su 4 kilometrų paklaida surastum, kur įvyko nelaimė. Net pasiklydusį žmogų būtų įmanoma surasti. O ką tektų daryti mieste? Tai labai sudėtinga. Nėra pasaulyje tokios sistemos, kurias matome kino filmuose apie kriminalistus", – tikino R.Milius.

Iškvietimas užtrunka

Ne tik žmogaus buvimo vietos nustatymas kiša koją BPC geram vardui. Medikai priekaištauja, kad į diskusijas su ligoniu įsiveliantys jokio supratimo apie mediciną neturintys operatoriai tik gaišina brangų laiką.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje peržvelgus iškvietimų, gautų per BPC, įvykdymo laiką, matyti, kad tam prireikia apie 3 minučių.

"Kai žmogus skambina mums tiesiai, brigados išsiuntimas užtrunka minutę. O juk kiekvienas skambintojas apie savo bėdą išpasakoja BPC dispečeriui, laikas eina, tada tą patį pakartoja mūsų darbuotojui. Vėl gaištamas laikas, o tai gali kainuoti gyvybę", – kalbėjo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis.

Bendrojo pagalbos centro specialistai atremia priekaištus, tikindami, kad statistikos skaičiais gali būti manipuliuojama.

"Per mėnesį mes sulaukiame apie 3 tūkst. medikų pagalbos norinčių gyventojų skambučių. Pastarieji tvirtina, kad jiems tiesiogiai skambina apie 70 proc. gyventojų, mūsų manymu, šie skambučiai pasiskirsto per pusę", – aiškino BPC Klaipėdos skyriaus viršininkas R.Milius.

Savivaldybės turtas – BPC?

R.Juodviršis tikino, kad į jo rankas neseniai pateko projektas, kuriame numatoma jau šiais metais į BPC patalpas perkelti greitosios medicinos pagalbos dispečerius.

"Telefono numeris 112 yra nuo 2002 metų. Tačiau nutylima, kad ES nereikalauja naikinti jau veikiančių sistemų ir egzistuojančių trumpųjų numerių. Nutarime pažymėta, kad 112 numeris gali būti įdiegtas greta visų kitų esamų nacionalinių pagalbos telefono numerių. Nesakoma, kad vietoje jų. Direktyvoje pažymėta, kad skambučio telefono numerio nustatymas yra būtina sąlyga, įdiegiant 112 numerį. O tai iki šiol neįgyvendinta", – kalbėjo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas R.Juodviršis.

Stoties viršininkas pastebėjo, kad informacinė sistema buvo kuriama tuomet, kai buvo stambinamos 58 buvusios šalies dispečerinės.

"Juk sistema veikia, mes esame ją įkūrę ir ji puikiai funkcionuoja. Ji mums kainavo 0,5 mln. litų. Tiesa, programinės įrangos palaikymas yra brangus dalykas. Bėda tik ta, kad BPC sistemos kūrėjai nesugebėjo įdiegti tam tikros programinės įrangos, kuri leistų mums turėti bendrą, tiesioginį, ryšį. Jie negali susisiekti su mūsų automobiliais, nes nėra įrangos. Kažkas išleido milijonus, o dabar ketinama išdraskyti tai, kas veikia?" – nusistebėjo R.Juodviršis.

Jis įžvelgė, kad persikraustymo atveju iškiltų šios sistemos nuosavybės klausimas.

"Juk tai Klaipėdos miesto savivaldybės turtas. Kažin ar taryba priims sprendimą perduoti savo turtą BPC?" – retoriškai klausė R.Juodviršis.

Dairosi naujų patalpų

R.Juodviršis pastebėjo, kad kuriant BPC sistemą, ES lėšos galėjo būti panaudotos tik programinei įrangai įsigyti.

"O kas buvo daroma? Vyko statybos, išdygo centras su teniso aikštynais Vilniuje. Juk įstatyme parašyta, kad lėšos negali būti naudojamos nekilnojamajam turtui įsigyti ar komunalinių paslaugų išlaidoms apmokėti", – priminė klaipėdietis.

Sostinėje BPC centras iš tiesų įsikūrė P.Vileišio gatvėje naujai išdygusiame pastate. Be poilsio zonų, virtuvės, lauke puikuojasi sporto aikštelė, kurioje galima žaisti tenisą.

Naujoje BPC buveinėje įkurta 60 darbo vietų, tačiau dauguma jų nėra užimtos.

Prabilta ir apie naujų patalpų paiešką Klaipėdos centrui. Pasak jo vadovo R.Miliaus, šiuo metu patalpos Šilutės plente yra nuomojamos, o nuomos sutartis buvo pasirašyta 5 metams.

"Ji baigsis 2016-aisiais. Nežinia, kaip bus nuspręsta. Svarstoma apie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpas Šilutės plente. O gal bus nuspręsta statyti naują centrą? Tai priklausys nuo finansavimo ir Vyriausybės sprendimo", – kalbėjo R.Milius.

Šiuo metu Klaipėdoje iš 60 įkurtų darbo vietų yra užimta trečdalis – dirba 20 žmonių.

"Aš nematau nieko blogo, jei GMP dispečeriai dirbs čia. Mums jų sistemos ir kompiuterių nereikia, mes savo turime. Gal nenorima dėl kitų dalykų? Spėčiau, tai susiję su finansavimu iš ligonių kasų", – savo nuomonę išsakė R.Milius.

Įžvelgia grėsmę

Tačiau medikai priekaištauja, kad realiai ligonio būklės negali diagnozuoti medicininio išsilavinimo neturintys BPC darbuotojai.

"Na, gerai, pradės brigadas siuntinėti jų operatoriai pagal kiekvieną iškvietimą, taigi jos nieko neveiks, tik važinėsis po miestą. Pas mus dispečeriais dirba tik tie, kurie patys yra važinėję pagal iškvietimus. Tai milžinišką patirtį turintys žmonės", – pabrėžė R.Juodviršis.

Paklaustas, kokią patirtį turi jo darbuotojai, R.Milius atsakė, kad vidurinį išsilavinimą.

"Tačiau tai nereiškia, kad nesugebės apmokytas operatorius pakonsultuoti žmogaus kreiptis į šeimos gydytoją ar nesugebės tinkamai priimti pagalbos skambučio, jei tai avarija", – savo poziciją gynė R.Milius.

O štai R.Juodviršis pastebėjo, kad pats BPC, visoje šalyje kūręs savo padalinius, nusprendė juos sunaikinti.

"Po to nuspręsta visa tai, kas sukurta, sunaikinti ir palikti šalyje veikti tik du centrus – Vilniaus ir Klaipėdos. O kas paneigs, kad dar kartą sugriovus ir toliau nebus garantijos, kad sistema veiks? Gims dar vienokių ar kitokių planų, ir vėl bus kuriama, po to griaunama. Tačiau kodėl į visa tai turi būti įtraukta mūsų sistema, kuri puikiai veikia?" – apmaudavo G.Juodviršis.

"Anksčiau buvo baimė, kai kolūkius naikino. Gal ir dabar tokios baimės kyla?" – atrėžė R.Milius.