Situacija dėl Baltijos jūros žvejybos kvotų išlieka įtempta.

Nelygiaverčiai mainai

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta teisminis ginčas dėl to, ar teisingai šiemet kovą Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu vienai žvejybos bendrovei buvo paskirta didesnė dalis Lietuvos žvejams skirtų strimelių ir šprotų kvotų.

Teisme "išlindo" tai, ko nežinojo žvejų dauguma. Žvejams susidarė įspūdis, kad pastaruosius kelerius metus Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo sistema dirbo vienos bendrovės naudai.

Tarsi "forsuojant" kvotų skirstymą, lyg ir buvo formuojama vienos įmonės žvejybos istorinė teisė, nustumiant visus kitus žvejus verslininkus. Vienai įmonei būdavo suteikiami dideli kiekiai strimelių ir šprotų kvotų.

Ji jų neišgaudydavo. Strimelių ir šprotų kvotos turėjo būti perskirstytos. Kitos žvejybos įmonės negaudavo kvotų tiek, kiek prašydavo. Išskirtinei bendrovei būdavo suteikiama teisė neišgaudytas kvotas jos sąskaita keisti į kitų žuvų kvotas, pavyzdžiui, menkaverčius Šiaurės jūros tobius. Keitimai būdavo nelygiaverčiai – kartais dešimt kartų didesni vertingesnių žuvų kiekiai būdavo iškeičiami į prastesnių žuvų mažesnius kiekius.

Lietuvoje įteisinta strimelių ir šprotų skirstymo sistema, kai vienai bendrovei atitenka per 70 proc. kvotų, nustebino čia apsilankiusius aplinkosauginio fondo EDF ekspertus. Jų teigimu, tokio atvejo nėra nė vienoje pasaulio šalyje, netgi Afrikoje ar Lotynų Amerikoje.  

Perteklius ir badas?

Pramoninės žvejybos Baltijos jūroje bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys pastebėjo, kad, kaip pateikta pranešime teismui, žvejybos kvotų skyrimo komisija bendrovei "Banginis" 2010 metais paskyrė 7 449 tonų šprotų ir 1 056 tonų strimelių kvotą.

Pagal Žuvininkystės tarnybos pažymą matyti, kad realiai sugauta 5 422 tonos šprotų ir 775 tonos strimelių. Likutis – 2 076 tonos šprotų ir 281 tona strimelių buvo pakeista į tobių kvotas. Tuo metu kiti žvejai laukdavo ir negaudavo šprotų ir strimelių kvotų.

"Mano bendrovė kasmet prašydavo apie 1,5 tūkst. tonų šprotų ir strimelių kvotų. Gaudavome apie 600 tonų. Nustebau sužinojęs, kad šprotų ir strimelių kvotos nebūdavo išgaudomos ir kitiems žvejams nežinant jos būdavo keičiamos į menkavertės kitų šalių kvotas", – piktinosi G.Gylys.

2010 metais pateikti net trys protokolai, kur nepanaudotos kvotos lyg grąžinamos atgal į "bendrą" Lietuvos valstybės kvotų katilą, o paskui tos pačios vienos įmonės sąskaita leidžiama tas kvotas keisti su užsienio įmonėmis į kitų žuvų kvotas.

Taip 2010 m. balandžio 28 d. protokolu leista 2 tūkst. tonų Baltijos šprotų kvotos pasikeisti su Danija į 2 tūkst. tonų Šiaurės jūros tobių. Toks keitimas žvejybos sezono pradžioje kitiems žvejams sukėlė daug klausimų.

"Kaip taip galėjo būti, negi iš anksto jau buvo žinoma, kad skirtų kvotų nesugebės išgaudyti?" – stebėjosi G.Gylys.
2010 m. rugpjūčio 5 dienos protokolu 1,5 tūkst. tonų strimelių keičiama į 500 tonų Atlanto silkių. Metų pabaigoje dar 2 tūkst. tonų šprotų išmainomi į tokį pat kiekį tobių.
1,5 tūkst. tonų šprotų mainai į 145 tonas silkių, 3 tūkst. tonų šprotų ir strimelių mainai į 350 tonų silkių ir tūkstantį tonų tobių, 500 tonų šprotų į 500 tonų tobių fiksuoti ir 2011 metais.

Realiai dauguma žvejų net nežinojo, kiek per metus "Banginiui" būdavo skiriama kvotų. Jų turimais duomenimis, 2010 metais skirta beveik 13 tūkst. tonų, o realiai išgaudyta tik apie 6 tūkst. tonų. 

Žvejai bankrutuoja

"Iš šių istorijų susidaro įspūdis, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisija dirbo ir dirba vienos bendrovės naudai. Jai dirbtinai buvo formuojama istorinė žvejybos teisė, pagal kurią dabar toliau skirstomos kvotos, ir ta viena bendrovė įgyja teisę naudoti per 70 proc. strimelių ir šprotų kvotų", – pastebėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Jo teigimu, skirstant strimelių ir šprotų kvotas galėjo būti vykdoma galimai neteisėta veikla.

Kaip pavyzdys prisiminta tai, kad skirstant menkių kvotas, jei kuri nors įmonė neišgaudydavo, atgal grąžinus kvotas, su užsienio kompanijomis jos būdavo keičiamasi tik tuo atveju, jei visos žvejų bendrovės Lietuvoje raštiškai patvirtindavo, kad tų kvotų atsisako. Tuo tarpu skirstant šprotų ir strimelių kvotas niekas kitų žvejybos įmonių net neklausdavo.

Prieš "Banginį" susitelkę dauguma Baltijos jūros žvejų teismuose stengiasi įrodyti, kad jam pagal koncesiją planuojama skirti per 76 proc. Baltijos jūros strimelių ir šprotų dalis istoriškai yra suformuota netinkamai. Dauguma žvejų bando įrodyti, kad realiai bendrovė "Banginis" išgaudydavo tik apie 45 proc. nuo bendrų kvotų dalies, todėl jam, nors ir didžiausiai žvejybos įmonei neturi būti skiriama didesnė kvotų dalis. Tokiu atveju kitos Baltijos žvejybos įmonės taip pat gautų pakankamai kvotų ir išgyventų. Dabar jos neišgyvena, dalis žvejų įmonių pradėjo bankrutuoti. Kita dalis žvejų neturi už ką remontuoti laivų, jie skęsta prie krantinių keldami grėsmę aplinkai.