Atleido atsisakius vykti į Klaipėdą

Teismuose padėtas taškas buvusios Žuvininkystės tarnybos vadovės Indrės Šidlauskienės atleidimo iš darbo byloje. Ji buvo atleista iš darbo tuometinio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko įsakymu vykdant Žuvininkystės tarnybos reorganizavimą.

Viena iš prielaidų atleisti iš darbo galėjusi būti, kad tarnybos vadovė po reorganizacijos nenorėjusi vykti dirbti į Klaipėdą.

I.Šidlauskienė teigė mananti, kad ministerija turėjusi tikslą nutraukti darbo sutartį būtent su ja. Pareigybė nebuvusi panaikinta, darbo vieta tik formaliai perkelta į Klaipėdą, nors nebuvę jokių kliūčių funkcijas atlikti ir būnant Vilniuje. Čia liko dalis tarnybos skyrių, direktoriaus pavaduotojo ir vyriausiojo patarėjo pareigybės. I.Šidlauskienės nuomone, jai Vilniuje galėjusi būti siūloma laisva patarėjo pareigybė, bet tai nepadaryta. Vėliau ta pareigybė buvusi panaikinta, kad jai būtų užkirstas kelias grįžti į Žuvininkystės tarnybą.

Palikti Vilnių ji nenorėjusi dėl mažamečių vaikų. Pastebėta ir tai, kad būtent dėl vaikų jai nesilaikant terminų buvęs įteiktas pranešimas dėl atleidimo iš darbo.

Buvo ir kitų darbų

Pradžioje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog atleidžiant buvusią Žuvininkystės tarnybos vadovę jokio nusižengimo nepadaryta. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė nagrinėti bylą iš naujo. Tuomet iš naujo tame pačiame Vilniaus apygardos teisme nuspręsta, kad ministerija privalo jai sumokėti kompensaciją ir už priverstinį pravaikštos laiką. 

Tačiau į buvusias pareigas teismas I.Šidlauskienės negrąžino, nors ji jau nurodė, kad sutiktų vykti dirbti vadove ir į Klaipėdą. Teisme nerasta ir kitų pareigybių, nes buvusi vyriausiojo patarėjo vieta jau panaikinta.

Šį teismo sprendimą I.Šidlauskienė apskundė. Ji pageidavo, kad būtų grąžinta į jos kvalifikaciją ir darbo patirtį atitinkančias pareigas valstybės tarnyboje ar Žemės ūkio ministerijoje Vilniuje. I.Šidlauskienė panoro grįžti į jos atleidimo metu jai nesiūlytą Žuvininkystės tarnybos patarėjo pareigybę, kuri buvo panaikinta, bet 2019 m. pradžioje vėl atkurta. Taip pat ji nurodė, kad jai pagal kvalifikaciją ir patirtį galėjo būti pasiūlytos dar bent trys pareigybės, bet to nebuvo padaryta.

Gavo naują pareigybę

Įnirtinga pusantrų metų trukusi byla dėl buvusios Žuvininkystės tarnybos vadovės atleidimo baigėsi netikėta atomazga. Šių metų gegužės 8 d. Žemės ūkio ministerija pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis ją patvirtino.

Ministerija sutiko mokėti 14 tūkst. eurų kompensaciją ir grąžinti I.Šidlauskienę į Žuvininkystės išteklių atkūrimo skyriaus patarėjo pareigybę Vilniuje su nenutrūkstamu stažu. Taip pat nurodyta, kad jai skirta pareigybė nebus naikinama mažiausiai vienerius metus, nebus reiškiamos kokios nors pretenzijos dėl buvusio ginčo. 

I.Šidlauskienė įsipareigojo atsiimti visus prieš Žemės ūkio ministeriją iškeltus skundus ir pati susimokėti bylinėjimosi išlaidas.

Ši istorija yra ir pamokanti, kad negalima taip paprastai, kaip šauna į galvą, vykdyti reorganizacijų, vadovų atleidimų. Taip pat ji formuoja teismų praktiką, kaip jie elgiasi darbuotojų atleidimo atveju perkeliant institucijas iš vieno miesto į kitą. Tai parodo, jog pagal I.Šidlauskienės analogiją gali atsirasti dešimtys panašių bylų, jei Žemės ūkio ministerija būtų perkeliama iš Vilniaus į Kauną.