Kol šilutiškiai murkdosi ne tik pavasarį, bet ir žiemą užklumpančio potvynio apsemtuose keliuose, valdžia nusprendė, kad nėra ko mėtyti pinigų ir perpus sumažino finansavimą rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybai.

Lėšų dvigubai mažiau

Dar pernai buvusios kadencijos Vidaus reikalų ministro įsakymu buvo nustatyta, kiek civilinės saugos specialistų turėtų būti rajone, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių.

„Jei yra daugiau nei 50 tūkst. žmonių, skiriami du etatai. Anksčiau rajone buvo 54 tūkst., o šiuo metu tesuskaičuojama apie 45 tūkst. gyventojų, todėl rajone teliko vienas specialistas“, – kalbėjo Šilutės rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romas Renčeliauskas.

Nuo potvynio kasmet kenčiantis Šilutės rajonas buvo prilygintas Šilalės ar kitam rajonui, kur ekstremalių situacijų pasitaiko kur kas mažiau.

„Ar įmanoma lyginti tokius dalykus? Gyventojų skaičius sumažėjo, bet sudėtingų situacijų perpus nesumažėjo“, – stebėjosi R.Renčeliauskas.

Pernai tarnyba iš biudžeto metams buvo gavusi 112 tūkst. litų, šiemet skirta 58 tūkst. litų.

„Potvynis prasidėjo viduržiemį, mes čia dienos šviesos nematome, o klerkai Vilniuje nusprendė, kad perpus reikia sumažinti finansavimą. Kur jų sąžinė?“ – apmaudavo R.Renčeliauskas.

Vanduo ėmė slūgti

Penktadienio duomenimis, Šilutės rajone potvynis apėmė 16 tūkst. hektarų. Apsemti 24 kaimai, kuriuose yra 72 sodybos, kur gyvena 175 žmonės.

Paspaudus šalčiams, daugelyje vietų žmonės iš sodybų žemyną pasiekia ledu.

„Mingės kaime, iš Kintų pusės, žmonės jau trečia diena iš sodybos per ledą išvažiuoja visureigiu. Užlietose teritorijose matyti, kad vandens lygis nukrito per sprindį. Gerai, kad Nemuno žiotyse yra šioks toks vandens nutekėjimas į marias“, – kalbėjo Šilutės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas.

Ant kelio Šilutė–Rusnė penktadienį laikėsi 60 cm vandens. Šilutiškiai viliasi, kad vandens lygis per savaitgalį dar kris.

Pasiruošė gaisrams

„Kadangi paviršių sukaustė ledas, mes pasiruošėme mobilius vandens siurblius. Jei užlietose teritorijose kiltų gaisras, sunkiasvore technika gyvenamųjų namų nepasiektume. Tektų siurblius ledo rogėmis ar valtimis gabentis iki nelaimės vietos“, – aiškino R.Mačijauskas.

Jis prognozavo, kad šiemet pavasarinis potvynis turėtų prasidėti kovo viduryje. Esą bėdų gali pridaryti tik ledo lytys.

„O vandens, tikiuosi, nebus daug, nes žemė nėra įšalusi“, – pridūrė R.Mačijauskas.