Greituosius kreditus netrukdomai ėmusio, pinigus pralošusio ir iš nevilties nusižudyti ketinusio vaikino mama ketina šturmuoti prezidentūrą, kad į tokią keblią situaciją nepatektų daugiau šeimų. „Mano vaikas dabar psichiatrinėje, tad nebematau kitos išeities“, – verkė klaipėdietė.

Pralošė lažybų punktuose

Nijolė apie sūnaus Nerijaus (abiejų vardai pakeisti – V.S.) pinigines problemas ir priklausomybę lošimams sužinojo maždaug prieš metus.

21 metų vaikinas iš dešimties greitųjų kreditų bendrovių pasiskolino 9 tūkst. litų, su visais kredito mokesčiais suma perkopė 10 tūkst. litų.

Nerijaus mėnesio alga – 900 litų, tad suprantama, jog jis nesugebėjo grąžinti pinigų, – visų paskolų mėnesio įmokų suma siekė apie 3 tūkst. litų.

„Sūnui pradėjo eiti grasinantys laiškai sumokėti paskolas, tada apie jas ir sužinojome. Jis verkė, sakė suprantąs, kad blogai pasielgė, prisipažino, jog pinigus pralošė lažybų punktuose. Skaudėjo širdį, todėl suskubome sūnui padėti“, – kančių pradžią prisiminė Nijolė.

Ji pasiskolino pinigų iš giminaičių, pažįstamų ir juos pervedė paskolas išdavusioms bendrovėms.

„Žinojau, kad situacija gali pasikartoti, todėl ir pati, ir su sūnumi apvaikščiojau visus Klaipėdoje esančius greitųjų paskolų teikėjus bei žodžiu ir raštu prašiau, kad sūnui daugiau nebeskolintų pinigų. Tačiau dažniausiai išgirsdavau tik pašaipas, kad jis yra pilnametis ir gali elgtis kaip tinkamas“, – abejingumu bjaurėjosi klaipėdietė.

Puolė į depresiją

Po pusmečio pasikartojo tokia pat istorija. Nijolė, iš pašto dėžutės išsiėmusi laiškus, sužinojo, kad sūnus greitųjų paskolų bendrovėms vėl yra skolingas 8 tūkst. litų.

„Pikčiausia, kad paskolas suteikė ir tos įmonės, kurias buvau aplankiusi. Viena sūnui paskolino net 3 tūkst. litų, nors jo atlyginimas yra kelis kartus mažesnis. Mano vaikas puolė į depresiją, jį nuolat persekiojo mintys apie savižudybę. Įsivaizduokite, kaip skaudu girdėti, kai sūnus taria: mama, kam aš tau toks reikalingas?“ – ašarojo moteris.

Nijolė ir vėl ryžosi padėti savo vaikui. Giminaičiai paskolinti pinigų nebeturėjo, tad ji reikiamą sumą pasiskolino iš pažįstamo žmogaus ir skolą turės grąžinti su procentais.

Atsiskaičiusi su kredito įstaigomis, ji vėl pradėjo žygį po jas – ėjo ir prašė nebeduoti sūnui paskolų.

Trečias raundas – 4 tūkst. litų

Tačiau maždaug prieš mėnesį smogė dar viena žinia – Nerijus šešioms greitųjų kreditų bendrovėms yra skolingas 4 tūkst. litų.

„Sūnus dėl savo poelgių puolė į neviltį, nugrimzdo į depresiją, jis norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Dabar jis gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, po kurios laukia gydymas nuo priklausomybės lošimams. Tikiu, kad taip suluošinta ne viena šeima, nes greitųjų kreditų bendrovės yra nekontroliuojamos, jos tik ir stengiasi privilioti daugiau žmonių. Pažiūrėkite, kas darosi – paskolas pradėjo teikti net kavinėse. Mano sūnus skolinosi pinigų lošti, o gal kitas jaunuolis ims paskolą narkotikams. Reikia vienytis visoms nukentėjusioms šeimoms. Aš šį kartą tikrai nepasiduosiu ir jei prireiks, pateksiu net pas Prezidentę“, – klaipėdietė nusiteikusi kovoti, kad Lietuvoje būtų pradėti kontroliuoti greitųjų paskolų teikėjai.

Nijolė neslėpė, jog negrąžinus tų 4 tūkst. litų jau pradėjo kapsėti ir delspinigiai. Moteris kreipėsi į advokatą, kuris patarė paskolų nemokėti.

„Jis man sakė, kad jau buvo tokia byla, kai teismas priteisė grąžinti tik pasiskolintą sumą be delspinigių. Tačiau greitųjų paslaugų teikėjai ėmė nuolat skambinti. Smagu, kad jie siūlo sumokėti tik skolą ir kredito mokestį arba tik paskolą ir jokių delspinigių, tačiau neturiu iš ko. Prašiau neskolinti sūnui pinigų, o jei jau paskolino, tegul iš jo ir išsiieško, nors jis nieko neturi. Tačiau labai nesmagu, kai pinigus atgauti norinčios įmonės skambina mano vaikui į Psichiatrijos ligoninę ir siūlo pasirašyti kažkokius vekselius“, – ir ryžtas, ir pyktis buvo girdėti moters balse.

Gali rašyti prašymą

Ir greitųjų kreditų negalintys išsimokėti žmonės, ir jų artimieji, ir Seimo nariai, ir Vyriausybės atstovai, ir bankininkai pripažįsta, jog pinigus greitai skolinančių bendrovių veikla yra nekontroliuojama.

Tačiau kol kas niekas nepadaryta, kad situacija pasikeistų, nors tokių įmonių per sunkmetį pridygo lyg grybų – nuo kelių iki keliasdešimt.

17 jų vienija Lietuvos greitųjų kreditų vartojimo asociacija.

„Kreipiausi ir į ją, skambinau direktorei, papasakojau situaciją, sumokėjau 10 litų už prašymą sūnų įtraukti į kreditų įmonių juoduosius sąrašus. Tačiau, kai jis skolinosi paskutinį kartą, dvi šiai asociacijai priklausančios bendrovės paskolas suteikė, o kitos nebuvo organizacijos narės“, – dėstė Nijolė.

Lietuvos greitųjų kreditų vartojimo asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė prisiminė pokalbį su klaipėdiete.

„Sakiau jai, kad prašymą įtraukti į juoduosius sąrašus turi parašyti sūnus, raginau pasirūpinti, kad jis tai ir padarytų. Mums tikrai nereikia mokėti 10 litų, moteris kažką supainiojo“, – tikino pašnekovė.

Ji pabrėžė, jog prašymą įtraukti į greitųjų bendrovių juoduosius sąrašus turi pateikti pats to pageidaujantis klientas.

Prašyme jis turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą ir paštu atsiųsti asociacijai.

„Mes iškart pranešime mūsų nariams apie tokį prašymą ir jo bus paisoma. Tačiau kitoms bendrovėms, kurios nėra mūsų narės, įtakos daryti negalime“, – tvirtino K.Nemaniūtė.

Ji pripažino, kad Nijolės ir jos sūnaus istorija – tikrai skaudi, tačiau į juoduosius sąrašus mamos prašymu vaikino neįtraukusios greitųjų paskolų bendrovės pasielgė teisėtai.

„Jos laikėsi Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Aišku, yra ir žmogiškasis faktorius. Jei skambina mama, įmonės, gavusios sūnaus prašymą suteikti paskolą, galbūt labiau atsižvelgia į tai, ar jis bus mokus“, – tikino Lietuvos greitųjų kreditų vartojimo asociacijos direktorė.

Matė, kad skolingas

Du kartus greitąją paskolą Nerijui suteikusios bendrovės „Sigirė“ vadybininkė Neringa, nesutikusi atskleisti savo pavardės, dėl vaikino problemų netiesiogiai kaltino jo mamą.

„Jis pirmą kartą pinigų iš mūsų skolinosi balandį ir tuomet tvarkingai grąžino. Iš kur galėjome žinoti, kad įmoką už jį sumokėjo mama? Todėl, kai jis paraišką paskolinti pinigų pateikė rugpjūčio 31 dieną, nebuvo abejonių dėl mokumo“, – aiškino vadybininkė.

Tačiau greitųjų kreditų bendrovės darbuotojams abejonių nesukėlė tai, jog Nerijus jau buvo skolingas kitai įmonei.

Visos Lietuvos greitųjų kreditų vartojimo asociacijai priklausančios įmonės, kai gauna prašymą paskolinti pinigų, gali patikrinti, ar kitos bendrovės jau nėra suteikusios paskolų.

„Kai jis kreipėsi į mus dėl 300 litų paskolos, matėme, kad kitoje bendrovėje jau yra pasiskolinęs 500 litų“, – neslėpė vadybininkė.

Paklausta, ar 900 litų uždirbantis žmogus per mėnesį gali grąžinti apie 1000 litų, nes tokia suma išeina susumavus šias paskolas ir kredito mokesčius, Neringa abejingai tarstelėjo: „Matėme, kad jis buvo mokus“.

Tačiau nuo spalio 4-osios Nerijus jau yra šios bendrovės juodajame sąraše. Pirmiausia todėl, kad negrąžino įmokos, antra – skambino mama ir papasakojo apie situaciją.

Dabar vaikinas šiai bendrovei yra skolingas 300 litų ir 64 litų kredito mokestį.

„Delspinigių nereikalausime, jei su mumis tarsis ir grąžins skolą“, – tvirtino vadybininkė.

Papildyta:

Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos patarimai žmonėms, nusprendusiems greitai pasiskolinti pinigų:

•Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas. Jei kilo neaiškumų, drąsiai kreipkitės interneto svetainėje, skelbime, bendrovės buveinėje nurodytais kontaktais.

•Tiksliai paskaičiuokite, kokios sumos Jums reikia: neimkite didelės paskolos, jei abejojate, ar galėsite grąžinti.

•Griežtai nusistatykite terminą, kada privalote grąžinti paskolą, t.y. jei nespėsite laiku grąžinti skolos, bus skaičiuojami delspinigiai – įvertinkite, ar galėsite juos sumokėti.

•Nepatikėkite savo asmens duomenų nepažįstamiems ar nepatikimiems žmonėms.

•Pametę asmens dokumentus, nedelsdami praneškite apie tai policijai ar kredito bendrovei.

•Saugokite visus savo asmeninius duomenis: PIN kodus, slaptažodžius ir kt. – nelaikykite jų piniginėse, nesiuntinėkite elektroniniu paštu ir pan.