Molas traukia žmones

Jau daug metų viena patraukliausių Klaipėdos vietų yra Šiaurinis molas. Žmonių čia galima sutikti ir vasarą, ir žiemą, ir siaučiant audroms, ir spiginant saulei.

Anksčiau prie tako link molo buvo nedidelė aikštelė kelioms mašinoms pastatyti. Dabar čia įrengta nemaža mokama automobilių aikštelė. Bet vasarą joje vietų neužtenka, būna užkišta ir siauroka Vėtros gatvė.

Gal Vėtros gatvėje automobilių būtų mažiau, jei iki molo būtų įrengti dviračių takai, įrengtos vietos jiems pastatyti?

Prie automobilių aikštelės įrengta kavinukė "Ateik, ateik", tolėliau – restoranas "Baltas ruonis", banglentininkų klubas. Arčiau Šiaurinio molo įsikūrę Melnragės žvejai.

Nuo automobilių aikštelės prasideda takas į naujai kuriamą pajūrio parką, kuris šiemet nuo balandžio pradžios pavadintas Odesos vardu su Rusija kariaujančios Ukrainos garbei. Tuščiame parke, kur yra tik mediniai takai ir nuorodų lentelės, ateityje greičiausiai atsiras ir kokia nors simbolika, susijusi su Odesa.

Melnragės kultūrinimas Vėtros gatvėje prasidėjo prieš keletą metų. Viską lėmė privati iniciatyva. Mergina, kuri prie aikštelės iš automobilio pardavinėdavo kavą, sumanė įkurti patrauklią, prieškopio koloritą atitinkančią kavinukę. Ji tapo žmonių susibūrimo, įvairių renginių vieta.

Pasigenda elementarios tvarkos

Kai grupė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių ieškojo atsakymo, kokių jūrinių akcentų reikėtų pajūryje, iš kavinukės, restorano, banglenčių sporto atstovų, taip pat pačios Melnragės gyventojų išgirdo esminį prašymą.

"Tegul Klaipėdos miesto valdžia traukos vietoje prie jūros įrengia normalius sanitarinius mazgus", – tarsi susitarę tvirtino visi. Prisiminta daugybė atvejų, kai žmonės, pavaikščioję pajūriu, atėję į kavinukę prašo leisti nusiplauti rankas.

Vakarų šalyse panašiose vietose infrastruktūra yra gerokai patogesnė. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Nidos paplūdimiai – beveik ideali rūpinimosi poilsiaujančiais ar pramogaujančiais žmonėmis vieta.

Žmonės nori elementarios tvarkos.

Negalima sakyti, kad prie aikštelės Vėtros gatvėje visai nėra tualetų. Yra kilnojamieji tualetai, bet to maža. Tokioje žmones traukiančioje vietoje turėtų būti daug kultūringiau. Juo labiau kad šalia automobilių aikštelės pastatyti stacionarūs tualetai, tačiau niekas neprisimena, kada jie veikė – jie nuolat uždaryti.

Ir Odesos vardu pavadintame Melnragės pajūrio parke iš savivaldybės prašoma bene vienintelio dalyko – parke, o ne tik prie jo įėjimo, išdėstyti tualetus, kad žmonės nelakstytų į pakrūmes. Prašoma iš šiukšlinių laiku išimti šiukšles, kad pajūrio vėjas jų negainiotų po prieškopę ir parko teritoriją.

Žmonės nori elementarios tvarkos. Melnragiškiai yra optimistai – tiki, kad per laiką Odesos vardu pavadintame pajūrio parke atsiras ir skulptūrų, ir inkarų, ir lauko atrakcijų. Tai galima pamatyti panašiuose pajūrio parkuose Latvijos Liepojos ar Ventspilio miestuose. Viliamasi, kad bus sutvarkytas ir apšvietimas, nes prietemoje vaikščioti po parką nejauku.

Pokytis: takas į Melnragės jūros parką dar neturi jokios su Odesa susijusios simbolikos. V. Matučio nuotr.

Klondaikas prie uosto vartų

Prie Molo gatvės aikštelės, kur yra akį džiuginančių dalykų, galima pamatyti ir tai, kas vadinama vizualine tarša. Tai ir vienoje vietoje sudėtos 2–3 rūšių šiukšlinės, ir pasenę suoliukai, ir aptriušę įėjimo į parką stendai.

Į akis krenta šalia automobilių aikštelės apleista uosto teritorija. Nuo aikštelės pusės ji paslėpta po aukšta betonine, maskuojančiai išpaišyta tvora. Uosto teritorijos chaosas ir šiukšlynai matosi nuo tako, vedančio link Šiaurinio molo. Šiuo taku link molo eina ir Klaipėdos miesto svečiai, užsieniečiai.

Apleista teritorija nepatraukliai atrodo ir iš laivų, ypač keleivinių, kruizinių, kai šie per uosto vartus plaukia į Klaipėdą ar iš jos. Pirmasis žvilgsnis iš plaukiančio laivo į uostą visada yra svarbiausias. Šioje vietoje Klaipėdos uosto, kartu ir miesto, vizitinė kortelė yra labai bloga.

Tarsi Klaipėda būtų klondaikas, kur sumesti visokie gelžgaliai, mechanizmai, nelabai suprantamos paskirties daiktai. Pirma mintis, kad uostas, Susisiekimo ministerija turėtų kelti klausimą, ką daryti su apleista uosto dalimi prie Šiaurinio molo. Čia planuota įrengti įvažiavimą į išorinį uostą. Kai neliko prasmės jį statyti, gal tai galėtų tapti pramogų zona, jei kitoms reikmėms uostui jos nereikia? Toje vietoje galėtų būti praplėsta mokama automobilių aikštelė, nes vasarą prie molo trauka yra didžiulė, automobiliams trūksta vietos. Tai galėtų būti Klaipėdos uosto ir miesto vadovų kalbos objektu.

Nors Melnragė yra buvęs žvejų kaimas, joje apie tai nėra jokio akcento.

Kur jūrinės kultūros idėjos?

Kai Vėtros gatvė, aikštelė ir aptarnavimo struktūra aplink ją tampa rimta traukos vieta ir tokia, kaip žada Uosto direkcija, ji išliks ir po uosto vartų rekonstrukcijos, ją reikėtų gerokai kultūrinti.

Ką daryti, kad teritorija taptų patrauklesnė, joje būtų daugiau jūrinių akcentų, galėtų pagalvoti ir miesto architektai. Ar nevertėtų miestui, galbūt kartu su Uosto direkcija ar bent jau susitarus, skelbti idėjų konkursą, kaip sukultūrinti, žmonių ir uosto interesams pritaikyti teritoriją prie Šiaurinio molo, Vėtros gatvės, pajūrio ruožo prie jų, Odesos parko.

Link Šiaurinio molo galėtų būti įrengtas platesnis takas, galbūt iš trinkelių, kad žmonių traukos vietoje daugiau jaustųsi civilizacijos.

Teritorija turėtų būti vienodai ženklinama. Prie komplekso reikėtų bent ženklais ir sutvarkytais takais prijungti ir Klaipėdos švyturį, kuris, tikėtina, bus atidarytas lankytojams.

Dėl teritorijos prie Šiaurinio molo idėjų turi ir vietos žvejai. Jie norėtų, kad pajūryje būtų įrengta žuvų iškrovimo vieta, laivų nuleidimo slipas, kuriuo naudotųsi ir žvejai, ir pramogautojai.

Anot melnragiškių, tiek Vėtros gatvėje, tiek visoje Melnragėje labai reikia žuvų kvapo. Kodėl negalima įrengti kilnojamų žuvų rūkyklų, žuvų patiekalų restorano?

Nors Melnragė yra buvęs žvejų kaimas, joje apie tai nėra jokio akcento. Visame Klaipėdos miesto pajūryje – nuo Smiltynės iki Girulių trūksta bendros jūrinės kultūros autentikos, kuri iš karto išduotų, kad esi buvusiose žvejų valdose prie jūros su ypatinga, išskirtine aura. Galbūt Klaipėdos miesto pajūrio kultūrinimas, prasidėjęs nuo Melnragės Vėtros gatvės, ateityje galėtų tapti pavyzdžiu ieškoti jūrinės kultūros daigų ir kitose uostamiesčio vietose?