Nors besibaigiantys metai įvardijami kaip vieni sunkiausių, Klaipėdoje jie išsiskyrė džiaugsmingomis akimirkomis, kurių netrūko gausybėje grandiozinių renginių. Tačiau 2009-aisiais nuvilnijo ir ne vienas skandalas.

Atvyko milijonas svečių

Vos prasidėjus šiems metams, dienraštis "Klaipėda" miestiečius tradiciškai pakvietė rinkti Metų klaipėdietę.

Septintą kartą vykusiuose rinkimuose labiausiai nusipelniusią moterį klaipėdiečiai rinko iš rekordiškai didelio būrio kandidačių – į titulą pretendavo 41 dailiosios lyties atstovė.

Kovo 6-ąją paaiškėjo, jog septintąja Metų klaipėdiete tapo Pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė.

Dienraštis "Klaipėda" šiais metais išlaikė dar vieną tradiciją – paskelbti Metų tolerantiškiausią žmogų.

Juo lapkritį dienraščio žurnalistai išrinko filosofą, sportininką, vieną pagrindinių Sąjūdžio šauklių Arvydą Juozaitį.

Ypač daug gražių švenčių šiais metais vyko vidurvasarį.

Liepos 6-ąją tūkstantinė minia Kruizinių laivų terminale laukė sugrįžtančios jachtos "Ambersail", kuri dar 2008 m. spalį iš Klaipėdos buvo išlydėta į kelionę aplink pasaulį "Tūkstantmečio odisėja".

Sugrįžę vyrai visiems pranešė, kad įvykdė savo misiją – po pasaulį išsibarsčiusioms lietuvių bendruomenėms pranešė žinią, kad Lietuva šiemet mini tūkstančio metų jubiliejų.

Liepos pabaigoje Klaipėdą užliejo folkloro banga. Pirmąkart uostamiestyje vyko Europos tautų kultūrų šventė "Europiada".

Miesto centre šurmuliavo šimtai ansamblių iš Europos šalių. Išskirtiniais nacionaliniais drabužiais pasidabinę atlikėjai savo pasirodymus praeiviams rengė tiesiog gatvėje.

Po "Europiados" klaipėdiečiai vieningai tvirtino, jog pirmą kartą pamatė, kad galima puikiai linksmintis ir neapsvaigus.

"Europiados" tarptautinis organizacinis komitetas puikiai įvertino miesto pastangas.

Pažymėta, kad Klaipėdoje vykusi "Europiada" buvo geriausia iš visų, todėl galima tikėtis, jog šventė sugrįš 2012 m., kai miestas švęs 760-ąjį gimtadienį.

Nenuščiuvus "Europiados" įspūdžiams, Klaipėdoje ėmė švartuotis per šimtą čia atplaukusių burlaivių, nes uostamiestis pirmą kartą priėmė regatos "The Tall Ships‘ Races" finalinio etapo dalyvius.

Tiek laivų vienoje vietoje nei klaipėdiečiai, nei miesto svečiai Klaipėdoje dar nebuvo matę.

Nors iš pradžių nuogąstauta, kad burlaiviai, regatos dalyvių eisena ir apdovanojimai gali užgožti jubiliejinę 50-ąją Jūros šventę, tačiau baimė išsisklaidė renginiams prasidėjus, nes visi juose dalyvavę žmonės gavo dvigubą dozę gerų emocijų.

Skaičiuojama, kad burlaivių apžiūrėti ir pasilinksminti Jūros šventėje atvyko apie milijoną žmonių.

Vėl išvysti per šimtą burlaivių Klaipėdoje galima tikėtis ne anksčiau kaip po septynerių metų.

Prasidėjo arenos statyba

Nors populiariausiais šiųmečiais žodžiais tapo "krizė" ir "taupymas", Klaipėdoje pradėta bei baigta nemažai milžiniškų investicijų reikalaujančių projektų.

Vasarį paskelbta Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbų, kurių vertė beveik 100 mln. litų, pradžia.

Iki kitų metų lapkričio ketinama pastatyti 610 metrų ilgio estakadą Kaunas–Klaipėda ir Klaipėda–Kaunas kryptimis, atnaujinti tunelinį viaduką, įrengti apšvietimą.

Tunelyje bus sumontuotas šviesoforas, atnaujintos elektros ir ryšių linijos, vandentiekis bei magistralinis dujotiekis.

Taip pat numatoma rekonstruoti 340 metrų ilgio kelio dangos, pakloti kilometro ilgio naują kelią. Atlikus rekonstrukciją, Jakų žiedas taps skirtingų lygių sankryža. Tikimasi, kad taip pavyks išvengti vis didėjančių automobilių spūsčių.

Apie 100 mln. litų kainavo ir kelerius metus trukusi Palangos plento rekonstrukcija. Kelias buvo praplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų, įrengta požeminė perėja ties Tauralaukiu.

Kovą griuvo senoji Klaipėdos autobusų stotis, bet jau rugpjūtį duris atvėrė naujas modernus pastatas. Jo statyba kainavo apie 10 mln. litų.

Autobusų stotis atsiėjo 3,6 mln. litų, iš kurių 200 tūkst. litų skirta įrangai bei baldams. Pastato dalies, kurioje įsikūrė prekybos centras "Iki" ir kitos parduotuvės, statyba ir įrengimas kainavo apie 7 mln. litų.

Šiais metais pagaliau prasidėjo ir Klaipėdos arenos statyba. Nors planuota pirmuosius kuolus įkalti ir kapsulę su laišku ateities kartoms įkasti dar rugpjūtį, tačiau šie darbai nudirbti tik įpusėjus rudeniui.

Klaipėdos areną stato bendrovė "Vėtrūna", pasiryžusi šį svarbų objektą iškelti už 55 mln. litų. Anksčiau skaičiuota, kad statyba gali kainuoti apie 100 mln. litų.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ne kartą užtikrintai kalbėjo, jog nėra jokių kliūčių, kad arena būtų pastatyta iki kitų metų pabaigos.

2011-aisiais joje bus surengtos Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato vienos iš grupių varžybos.

Klaipėda šiemet šventė dar vieno projekto pabaigtuves, kurios klaipėdiečiams tapo reikšmingu įvykiu.

Gruodį po pusantrų metų pagaliau buvo atidarytas Mokyklos gatvės viadukas. Automobiliai vėl gali važiuoti keturiomis eismo juostomis, todėl vairuotojams nebereikia kankintis spūstyse.

Tilto remontas kainavo per 10 mln. litų.

Lėkė ir galvos

2009-ieji išsiskyrė ir tuo, kad krito labai daug aukštas pareigas užėmusių susikompromitavusių valdininkų galvų. Iš pareigų pasitraukė ar buvo pašalinti ir nemažai valstybės įmonių bei įvairių institucijų vadovų.

Vasarį postą turėjo palikti tuometė Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kichtenkienė. Ji iš pareigų pasitraukė todėl, kad auditoriai nustatė pažeidimų, galimų piktnaudžiavimo tarnyba atvejų.

Po patikrinimo birželį iš kėdės buvo išversta ir Klaipėdos nakvynės namų direktorė Jūratė Karnilienė.

Patikrinimas savivaldybei pavaldžioje įstaigoje atliktas, nes gauta skundų, jog J.Karnilienė esą piktnaudžiauja pareigomis ir galbūt pasisavino įstaigos turto.

Į dienos šviesą iškilus tokioms aplinkybėms, ji iš pareigų pasitraukė savo noru.

Savivaldybėje šiais metais buvo dar vienas "praradimas". Iš pareigų pačios prašymu buvo atleista savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Paulauskienė.

Prašymą atleisti iš darbo merui ant stalo ji padėjo po to, kai būdama neblaivi automobiliu "Audi 6" Palangoje rėžėsi į verslininko Bronislovo Lubio namo tvorą ir dar bandė papirkti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus.

Ypač daug netekčių šiemet buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.

Kovą iš pareigų pasitraukė tuometis uosto vadovas Sigitas Dobilinskas. Jis neslėpė, kad tokį sprendimą priėmė todėl, kad nesutapo jo ir naujojo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio požiūriai.

S.Dobilinską uosto vadovo kėdėje pakeitęs buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas pradėjęs darbą ėmėsi šluotos. Pirmiausiai jis iš darbo atleido Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorių infrastruktūrai Algirdą Kamarauską.

Spalį pareigų šalių susitarimu posto neteko Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Algirdas Žukauskas.

Sukrėtimų buvo ir meno pasaulyje – iš darbo Klaipėdos muzikiniame teatre pasitraukė ilgametis meno vadovas Stasys Domarkas.

Užtarnauto poilsio išėjo daugelį metų kompanijai "Klasco" vadovavęs generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas, Klaipėdos apygardos prokuratūros vairą laikęs Ignas Laucius bei Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys.

Apkrovė mokesčiais

Šiuos metus klaipėdiečiai pradėjo pratindamiesi prie naujų mokesčių, kurių įvesta ne vienas ir ne du.

Nuo sausio pradžios miesto centre ir senamiestyje pradėta rinkti rinkliava už automobilių stovėjimą.

Mėnesį klaipėdiečiai litus į stovos skaitiklius metė ramiai, tačiau vasarį prasidėjo diskusijos, ar vadinamieji parkomatai pastatyti legaliai.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai išaiškino, kad stovos skaitikliai yra savavališka statyba, nes jie išdygo be projekto ir leidimo.

Toks išaiškinimas sukėlė sumaištį, nes kai kurie vairuotojai į nelegaliais pavadintus automatus litų nebemetė, bet buvo baudžiami, kad nesusimokėjo.

Galiausiai taškus ant "i" sudėliojo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kuris papildė vieną savo įsakymą ir jame įrašė, kad stovos skaitikliams projekto ir leidimo nereikia.

Iš Vilniaus atskriejusią taupymo maniją perėmę uostamiesčio politikai šiais metais prikūrė aibę naujų mokesčių.

Klaipėdiečiams pakilo mokesčiai už darželius, nes iš surinktų pinigų yra mokamos algos virėjoms, pradėti rinkti mokesčiai už vaikus, kurie pradinėse mokyklose paliekami prailgintose grupėse, taip pat ketinta įvesti mokestį sportuojantiems moksleiviams, tačiau šių ketinimų laikinai atsisakyta.

Taupyti stengtasi demonstratyviai – miesto valdžiai akis badė nešienauti kiemai, tačiau pinigų nebuvo skirta, gatvėse išjungtas kas antras žibintas, nors nusikalstamumas didėja ir tamsa nenaudėliams tampa prieglobsčiu.

Taupymo pasekmė – iš Klaipėdos Smiltynės paplūdimio atimta Mėlynoji vėliava, kuri yra pliažo kokybės įvertinimas.

Vėliavos uostamiestis neteko todėl, kad pliažas buvo netvarkingas. Klaipėda pirmoji iš visų šalies miestų, kurių paplūdimiams yra suteikta Mėlynoji vėliava, jos neteko.