Uždara Malkų įlanka yra viena iš labiausiai užterštų vietų Klaipėdos uoste.

Tirs malkų įlankos gruntą

Netrukus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakys Malkų įlankos akvatorijoje esančio grunto gramzdinimo jūroje galimybių studiją. Bus prašoma pasiūlyti įvairias Malkų įlankos grunto gramzdinimo jūroje priemones, kurios sukeltų mažiausią poveikį jūros aplinkai.

Iš Malkų įlankos į tolimiausią jūros sąvartyną (dampingą) planuojama išgabenti apie 140 tūkst. kubinių metrų grunto.

Prieš išplukdant šį gruntą į jūrą bus atliekami Malkų įlankoje esančio grunto moksliniai tyrimai. Bus numatytos kompensacinės priemonės dėl jūroje planuojamo pilti ne itin švaraus grunto. Bus apsispręsta ar tai bus paprasta studija ar reikės atlikti Poveikio aplinkai vertinimą dėl Malkų įlankos grunto.

Neleido atlikti valymų

Malkų įlankoje gruntai su sunkiųjų metalų koncentracija atsirado todėl, kad Vakarų laivų gamykloje daugelį metų laivai buvo dažomi itin aktyviais dažais, kurie buvo skirti ir prieš dumblių kaupimąsi ant jų korpusų.

Dabar tie dažai yra uždrausti pasauliniu mastu, tačiau teršalai Malkų įlankoje liko.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas pastebėjo, kad didžiausias kiekis teršalų buvo susikaupė dokų duobėse. Dabar dokų duobės valomos. Iš jų gruntas siurbiamas ir vamzdynais transportuojamas į valymo aikštelę prie Smeltės pusiasalio. Ten jis sausinamas ir dedamas į specialius maišus.

Tai, kad gruntas iš po dokų duobių transportuojamas uždaromis sistemomis leidžia manyti, kad kitose Malkų įlankos vietose didelio užterštumo nėra.

Tačiau šioks toks užterštumas yra ir pagal sugriežtintus aplinkosauginius reikalavimus nebuvo galima valyti Malkų įlankos gruntą plukdant į jūrą.

Kodėl susidaro sąnašos?

Uosto direkcija kvietėsi Aplinkos ministerijos specialistus, pasakojo apie uosto vystymo planus. Pavyko įtikinti, kad ištyrus Malkų įlankos gruntus būtų suteiktas vienkartinis leidimas ją išvalyti ir gruntą išgabenti į jūrą, jei bus nustatyta, kad užterštumas nėra itin didelis.

Pasak A.Kamarausko, Malkų įlanka buvo valoma 2000 metais, po to 2006 metais. Ji turėjo būti valoma apie 2012 metus, tačiau 2011 metais įvesti sugriežtinti reikalavimai tam užkirto kelią.

Išvalyti Malkų įlanką yra itin svarbu. To nepadarius nebūtų galima jos gilinti iki ateityje planuojamų 14,5 metrų.

Kyla klausimas iš kur uždaroje Malkų įlankoje susidaro sąnašos. Kaip žinia Malkų įlanką yra atitverta nuo Klaipėdos kanalo, todėl sąnašos  iš jo negali patekti.

A.Kamarauskas tikino, kad dalis sąnašų į Malkų įlanką patenka laivams plaukiant į ją. Kita priežastis – dėl Kiaulės Nugaros prie „Birių krovinių terminalo“ ir „Klaipėdos Smeltės“ pietinių krantinių susidarantys dideli sūkuriai, kurie dalį vandens su nuosėdomis „įsuka“ į Malkų įlanką.

Tie nuosėdų kiekiai nėra dideli. Todėl jei uostą tenka valyti kasmet tai Malkų įlankoje užtenka valymo kas 6-7 metus.