Dėl tuščios valstybės kišenės priekaištus iš aplinkinių tiesiog gatvėje tenka išklausyti kurčių vaikų tėvams.

Supykdė suma

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos naikinimas sukėlė sumaištį dėl jai pavaldžių specializuotų švietimo įstaigų likimo, tarp kurių yra ir Kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.

Klaipėdos miesto savivaldybė motyvuoja, kad be užtikrinto valstybės finansavimo liepos pradžioje negali jų perimti dėl užgriūsiančios pernelyg didelės finansinės naštos.

Mat pinigai turėtų būti skiriami ne tik mokymui, bet ir neįgalių vaikų apgyvendinimui bei išlaikymui. Per metus tai atsieina apie 30 tūkst. litų vienam vaikui.

Pasirodę viešai šie skaičiai supykdė kai kuriuos eilinius gyventojus, nors vieno kalinio išlaikymas per metus mokesčių mokėtojams kainuoja per 20 tūkst. litų.

Kurčių vaikų tėvai su ašaromis akyse pasakojo sulaukę kaimynų ir bendradarbių kaltinimų dėl pernelyg brangaus jų neįgalių vaikų išlaikymo iš mokesčių mokėtojų pinigų.

"Aplinkiniai mus smerkia, kad iš valstybės norime didelių pinigų. Bet likimas mus ir taip jau baudžia. Aš keisčiausi su bet kuriuo, kad tik mano vaikas būtų sveikas", – pasakojo neįgalų vaiką auginanti Birutė.

Tėvai liejo apmaudą, jog valstybė palieka juos vienus su neįgaliais vaikais.

Nerimą kelia ateitis

Kurčių vaikų tėvus neramina ir mokyklos likimas. Jie baiminasi, kad taupymo sumetimais specializuota mokykla gali būti uždaryta, o vaikai išskirstyti po bendrojo lavinimo mokyklas, kur mokytųsi kartu su sveikaisiais.

Tėvai kategoriški – tokiu atveju nebeleistų vaikų mokytis. Tad jie papildytų kitų beraščių gretas. Jau dabar penktadalis suaugusių kurčiųjų nemoka nei rašyti, nei skaityti.

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorei Editai Andrijauskienei apmaudu, kad sprendžiant įstaigos pavaldumo problemą pamirštamas pats vaikas. Klerkai jį vertina tik ekonominiu aspektu.

"Mums nesvarbu, kam priklausysime – Švietimo ir mokslo ministerijai ar savivaldybei. Svarbu, kad būtų užtikrintas finansavimas, nes jau dabar negyvename pertekliuje", – aiškino vadovė.

Pasak E.Andrijauskienės, mokyklai neturėtų rūpėti, iš kur gauti pinigų jos išlaikymui. Mokytojų pareiga – rūpintis neįgaliais vaikais, o ne "išmušinėti pinigus" iš savivaldybių jos mažųjų gyventojų išlaikymui specializuotose įstaigose.

"Mes tik norime užsitikrinti ramybę dėl ateities, kad rugsėjo 1-ąją vaikai vėl galės čia mokytis", – sakė direktorė.

Nesulaukia centro statybų

15 metų gyvuojanti Kurčiųjų mokykla dabar laikinai yra įsikūrusi Smiltelės gatvėje, Klaipėdos apskrities 1-osios specialiosios mokyklos korpuse.

Prieš keletą metų planuota, kad ji persikels į naujai pastatytą specializuotą kurčiųjų ugdymo centrą Kretingos gatvėje.

Tačiau dabar ne tik nebekalbama apie naujojo centro statybas. Daug klaustukų kelia ir pačios mokyklos ateitis.

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą lanko 37 vaikai, 23 jų yra klaipėdiečiai. Likusieji – iš visos Klaipėdos apskrities. Dalis vaikų turi ne tik klausos negalią.