Verslo atstovai teigia, kad prastas oras labiau paveikė restoranus ir kavines, o viešbučių ir kitų apgyvendinimo įmonių rezultatai liko panašūs į pernykščius.

Palangos baro „Karma bar“ direktorius Jurijus Proskurinas sako, kad sezonas buvo geresnis tiems restoranams ir barams, kurie yra toliau nuo jūros.

„Ši vasara buvo geresnė vietoms, kurios nėra pačioj pakrantėj, ant paplūdimio, nes žmonių pinigų krepšelis vistiek yra toks pat, tik pasiskirsto (kitaip – BNS)“, – BNS sakė baro direktorius.

Ano jo, praėjusio sezono metu sukauptos pajamos nebuvo pakankamos, kad užtikrintų stabilią finansinę padėtį iki kitų metų vasaros.

Viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris BNS sakė, kad ši vasara buvo kur kas sunkesnė maitinimo sektoriui, tuo metu apgyvendinimo verslas nuosmukio nepatyrė. Anot jo, viešbučio finansiniai rezultatai buvo panašūs į pernykščius.

„Žmonės vis tiek į Palangą važiavo, važiuoja ir važiuos, kad ir koks čia oras bebūtų. O mes, Palangos verslininkai, tiesiog stengiamės sukurti jiems tą maksimalų komfortą ir pramogas lietingu metu“, – BNS kalbėjo viešbučio vadovas.

Nidoje veikiančio restorano „Nidos Prieplauka“ vadovas Gintaras Puškorius pabrėžė, kad dėl prastų orų didžioji dalis  poilsiautojų į Neringą pradėjo rinktis tik vasaros viduryje, todėl šiemet apyvarta buvo mažesnė.

„Žmonės, yra inertiški ir jeigu jie nepasitiki, kad bus tikrai geras oras, jie renkasi kryptis į šiltesnius kraštus Europoj“, – BNS sakė G. Puškorius.

Jis pridūrė, jog didelės restorano patalpos leido išvengti didesnio nuosmukio, tuo metu lauko kavinės ir barai labiau nukentėjo nuo vėsaus sezono.  

„Creditreform Lietuvos” direktorius Saulius Žilinskas sako, jog itin vėsi ir drėgna vasara, kaip rodo jos analitikų atlikta analizė, gerokai paveikė kurortuose įsikūrusių verslų būklę – daugeliui jų nepavyko sukaupti finansinio rezervo, kuris leistų išgyventi šaltuoju metų laikotarpiu.

„Kadangi pajūrio kurortų verslai labai priklausomi nuo oro ir sezoniškumo, tikėtina, kad, pasibaigus sezonui problemos, su kuriomis jau vasarą susidūrė ne viena Palangos ir Neringos įmonė, dar gilės. Nes rezervo, kuris leistų išgyventi tarpusezonį, nepavyko sukaupti faktiškai niekam. (...) Birštone ir ypač Druskininkuose vietinių verslų ekonominės sveikatos prognozės geresnės, nes čia mažesnis sezoniškumas ir nėra tokios didelės orų įtakos”, – pranešime sakė S. Žilinskas.

Šiemet bankrutavo daugiau, didesnis ir turto areštų skaičius 

Per praėjusį vasaros sezoną Neringoje ir Palangoje bankrutavo po dvi įmones, o Birštone – viena. Pernai vasarą fiksuoti trys bankrotai: vienas Druskininkuose ir du – Palangoje.

Šiemet iš rinkos pasitraukė bendrovės „Narushi Nida”, „Nidos pastogė” ir Birštono „Vikkus”. Ši vasara taip pat buvo paskutinė vienai statybos ir vienai transporto įmonei iš Palangos

Be to, turto areštų skaičius šią vasarą padidėjo iki 40. Pernai jų buvo beveik dukart mažiau.

Darbuotojų sezono pradžioje pasisamdžiusios kurortų įmonės jo pabaigoje juos dažnai atleidžia – spalio 1 dieną personalo jau nebeturėjo 65 įmonės (pernai – 53). Tai irgi rodo, kad sezonas buvo neeilinis, teigia „Creditreform“.

Dar vienas sudėtingo vasaros sezono įrodymas – naujų įmonių steigimas: šiemet įsikūrė 142 įmonės (pernai – 147). Liepos pradžioje, pačiame sezono įkarštyje, buvo tik trys naujokės – po vieną Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje, jos turėjo bent po vieną darbuotoją. Pernai personalu galėjo pasigirti net 24 naujai įkurtos įmonės.

„Karma bar“ direktorius J. Proskurinas sako, kad Palangoje atsidaro daug naujų restoranų ir barų, tačiau, jo manymu, panašus skaičius kasmet užsidaro. Jis pridūrė, kad Palanga pamažu plečiasi ir Basanavičiaus gatvė, kurioje įsikūrę daugelis restoranų ir barų, praranda populiarumą.

„Palanga išsiplėtė, atsirado Kunigiškės, Monciškės, kur pradėjo maisto įstaigas kurti, tai mažiau žmonių važiuoja į pačią Palangą“, – BNS sakė verslininkas.

Tuo metu „Palangos žuvėdros“ vadovas K. Šliogeris teigia, kad Palangoje verslai labiausiai konkuruoja ne sezono metu, nes vasarą paklausa viršija pasiūlą ir visos įmonės dirba visu pajėgumu.

„Konkurencija galbūt yra labiau ne sezono metu, kai norime pritraukti (žmonių – BNS) spalį, lapkritį, žiemą, kai norėsime užsipildyti bent savaitgaliams. Tada galbūt konkurencija šiek tiek jausis“, – BNS sakė viešbučio direktorius.

Kiek optimistiškiau nuteikia skolininkų skaičiai: gegužės viduryje visuose kurortuose skolų „Sodrai“ turėjo 494 skolininkės, o rugsėjo viduryje jų teliko 418, teigia „Creditreform“.

Bendra kurortų įmonių skola „Sodrai” ūgtelėjo nuo 1,3 mln. iki 1,4 mln. eurų. Tik Druskininkuose ji susitraukė 16 proc., o kituose kurortuose padidėjo: Birštone – 27 proc., Palangoje – 13 proc., Neringoje – 11 proc.