Kuršių neriją vėl talžė liepsnos, tik šį kartą rusiškojoje Kuršių nerijos dalyje. Šį kartą nacionalinio parko miškus išsaugojo tik palankus vėjas, kuris neleido gaisrui plisti į Lietuvos pusę.

Narsto versijas

Ugnis buvo lokalizuota tik po maždaug 4 valandų pragariško ugniagesių darbo.

Gaisras kilo netoli Pilkopės kaimo (Morskoje). Viena iš versijų – liepsnos įsiplieskė nuo dujų baliono, kurį kažkas naudojo virinimo darbams. Tačiau remiantis kitais pranešimais, spėjama, kad ugnis įsiplieskė prie gyvenvietės esančiame miške, kalno viršūnėje. Netrukus liepsnos ėmė slinkti žemyn, stagarais palikdamos kalnapušyną.

Žinia, kad Rusijos pusėje kilo gaisras Lietuvą pasiekė kelios minutės prieš 13 val. Pasipylė poilsiautojų pranešimai iš įvairių vietų. Netrukus ir neringiškiai gavo žinią, kad dega miškas.

Po grėsmingos žinios, link valstybinės sienos su Kaliningrado sritimi pajudėjo Neringos ugniagesių ekipažai.

Gaisro židinio sukeltus dūmus galima buvo matyti net iš kitapus Kuršių marių. Ventės rage esantys poilsiautojai ir ornitologai taip pat išvydę dūmus, puolė skambinti specialiosioms tarnyboms.

Išsaugojo gyvenvietę

„Gaisras kilo apie 3 km nuo sienos su Kaliningrado sritimi ir 10 km nuo Nidos. Grėsmės mūsų pusei kol kas nėra, tačiau suformuota komanda, stebime situaciją. Vėjas mums yra palankus, liepsnos neturėtų pasiekti mūsų miškų. Vėjas pučia skersai nerijos – iš Kuršių marių jūros link“, – vakar iš įvykio vietos kalbėjo Neringos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas.

Kokio dydžio nelaimė užklupo kaimynus, dar tik spėliojama. Pavakare skaičiuota, kad trečiadienį išdegė apie 15 hektarų miško, nors spėjama, kad gal ir daugiau.
„Jei atviras liepsnas matome iš tokio atstumo, spėju, kad gaisras yra didelis– iš Kuršių marių jūros link“, – stebėdamas situaciją nuo Parnidžio kopos tvirtino M.Šverebas.

„Ten yra didelė bėda. Kaimynams grėsmė yra didelė. Sunku nuspėti, bet gaisras gali būti labai išplitęs“, – pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Už 10 km nuo Nidos

Pranešimą apie gaisrą Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius gavo be 9 minučių 13 val.

„Žmogus išvydo dūmus ir pranešė, kad kilo gaisras Kuršių nerijoje“, – tikino R.Milius.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser susisiekė su Rusijos pusės nacionalinio parko vadovu.

„Jei atviras liepsnas matome iš tokio atstumo, spėju, kad gaisras yra didelis“, – stebėdamas situaciją nuo Parnidžio kopos anksčiau tvirtino M.Šverebas.

Derina vizų klausimą

Neringos meras Darius Jasaitis nuvykęs į gaisro vietą pasiteiravo Rusijos pusės nacionalinio parko vadovų ar nereikia pagalbos.

„Ten yra didelė bėda. Kaimynams grėsmė yra didelė. Sunku nuspėti, bet gaisras gali būti išplitęs 60 hektarų teritorijoje“, – pasakojo Neringos meras.

D.Jasaitis apie situaciją tarėsi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi Remigijumi Baniuliu.

„Derinami vizų klausimai. Juk ugniagesiai neturi Rusijos Federacijos vizų. Jei prireiktų pagalbos, ugniagesiai turi turėti galimybę kirsti valstybinę sieną“, – pastebėjo D.Jasaitis.

„O tai mūsų miškams yra palanku. Rusijos pusėje gaisras kilo sunkiai privažiuojamoje, kalvotoje, dalyje. Keliai ten prasti. Tiesa, dega kalnapušynas, nors jie tikina, kad tik vieną jį ir turėjo, ne taip, kaip mes“, – kalbėjo Neringos meras.

Stabdo eismą

Kaliningrado naujienų portalai praneša, kad Rusijos Federacijos Kuršių nerijos teritorijoje dega mažiausiai 10 ha miško plotas.

Naujienų portalas newkaliningrad.ru informuoja, kad gaisravietėje netoli Morskoje miestelio gaisrą gesina 6 ugniagesių autocisternos, išsiųsti sraigtasparniai.

Pranešama, kad regiono valdžia išplatino kreipimąsi į gyventojus ir regiono svečius, vykstančius į Kaliningrado sritį. Jame prašoma laikinai nevykti į Zelenogradsko pusę ir Kuršių neriją. Tuo siekiama palikti regioninį kelią laisvą ugniagesių specialiajai technikai.

Niokojantys gaisrai

Gaisras Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje buvo kilęs šiemet balandžio 25 dieną. Tuomet išdegė 117,6 hektaro miško ploto. Iš viso Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai apima 8,1 tūkst. hektarų.

Ugnis Smiltynės miške buvo įsiplieskusi ir 2006 metų gegužę – ji buvo užgesinta tik po penkių dienų, liepsnos nuniokojo mažiausiai 250 hektarų kalnapušių miško.

Stiprus gaisras Rusijai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje buvo kilęs 2008 metais.

98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.