Šie metai bus išskirtiniai sunkius laikus dėl užsitęsusios recesijos pasaulinėje laivyboje išgyvenusiai valstybės valdomai bendrovei "Lietuvos jūrų laivininkystė".

Strateginis pertvarkymas

"Daugelis tikina, kad dėl recesijos sunkiausi buvo 2008 metai. Mums patys sunkiausi buvo 2013-ieji, kai po buvusio pakilimo vėl krito laivų frachtai", – prisiminė Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronius Lubys.

Jau pernai "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) pranešė apie laivų "Skalva" ir "Asta" pardavimą. Pastarasis laivas visiškai bus baigtas parduoti šių metų pradžioje. Taip pat šiais metais planuojama parduoti dar kelis mažesnius laivus. Vietoje jų planuojama įsigyti pradžioje vieną, o 2015 metais kitą didesnį laivą.

Atlikusi šiuos pertvarkymus, Lietuvos jūrų laivininkystė planuoja tapti sausakrūvių jūrinių krovinių gabenimų lydere Baltijos jūros regione. Visi laivai vykdytų transatlantinius pervežimus tarp Europos ir Pietų bei Šiaurės Amerikos regionų. Jau dabar didesnieji laivai sėkmingai dirba šioje rinkoje.

Baigiantis 2013-iesiems "Lietuvos jūrų laivininkystės" valdyba patvirtino strateginį veiklos planą 2014–2016 metams. Jame sudėlioti bendrovės veiklos finansinės schemos. Jau šiemet bendrovės veiklą planuojama paversti pelninga. Per artimiausius mėnesius LJL suplanavo likviduoti dėl sunkių 2013-ųjų susidariusius įsiskolinimus bendrovės darbuotojams. 2015 metais suplanuota pasiekti dar didesnį veiklos efektyvumo lygmenį.

Orientuosis į "Handysize" laivus

Lietuvos jūrų laivininkystės artimiausių metų veiklos efektas siejamas su laivyno pertvarkymu. Bendrovė orientuojasi į vadinamuosius "Handysize" klasės laivus, kurių tonažas nuo 17 iki 25 tūkst. tonų.

Dabar LJL valdo 10 laivų. Jų tonažas nuo 5 iki 25 tūkst. tonų. Laivus su dideliu tonažo skirtumu sunkiau valdyti. Efektyviausi yra penki: "Venta" (24 tūkst. tonų), "Voruta" ir "Romuva" (po 17,7 tūkst. tonų), "Deltuva" ir "Raguva" (po 16,9 tūkst. tonų).

"Mūsų tikslas – parduoti likusius mažiausio tonažo laivus ir vietoje jų įsigyti 1–2 didesnius ir efektyvesnius laivus. Pasvarstykite patys: išlaikyti didelio tonažo laivą per parą kainuoja apie 3 tūkst. JAV dolerių. Grynasis jo uždarbis siekia 6-7 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu mažesnių laivų išlaikymas per parą kainuoja apie 2,5 tūkst. JAV dolerių, o jų grynasis uždarbis siekia apie 3,5 tūkst. JAV dolerių", – laivybos verslo niuansus aiškino A.Lubys.

Šiuo metu "Handysize" klasės laivų kainos rinkoje yra pačios palankiausios. Lietuvos jūrų laivininkystė planuoja įsigyti maždaug 10 metų japonų, Pietų Korėjos ar Indonezijos gamintojų laivų, kurių kaina rinkoje siekia 8–9 mln. JAV dolerių.

Tonažas bus didesnis

Į Lietuvos jūrų laivininkystę ateina privačiame versle dabar populiariu tapęs ekonominis terminas "išlaidų optimizavimas". Pardavus mažiau efektyvius laivus, bendras jų skaičius sumažės, tačiau bendras tonažas netgi padidės.

"Siekiame ekonomiškai sutvarkyti įmonę – iš didelės neefektyvios paversti į mažesnę optimizuotomis išlaidomis puikiai veikiančią ir galinčią įrodyti akcininkams, kad jų indėlis atneš grąžą. Ne laivų skaičius lemia, kiek laivybos bendrovė uždirba pinigų, o laivų efektyvumas. Turiu nurodymą iš akcininkų didinti laivų efektyvumą, kad viena gabenta tona duotų sąlygiškai daugiau dividendų. Svarbiausia, kad sumažėjus laivų kiekiui, dividendai valstybei ir kitiems akcininkams nemažės, o perspektyvoje ir didės", – aiškino A.Lubys.

Bendrovėje tikimasi kapitalo prieaugio, manoma, kad atsiras sąlygos, kai į bendrovės veiklą mielai investuos privatūs investuotojai. Laivybos sektorius yra vienas įdomiausių – tiek laivai, tiek gabenimų frachtai gali labai greitai kisti ir atnešti didelius pelnus.

"Handysize" klasės laivybos sektorius šiandien yra vienas palankiausių vystyti verslui. Jame netgi per krizę buvo mažesni svyravimai, palyginti su kitais sektoriais. Per krizę mažiausiai šių laivų supjaustyta ir į metalo laužą, nes jie laikomi laivais-darbiniais arkliukais.

Pasaulinė laivybos tendencija – vis labiau didinti laivus. Tačiau "Handysize" klasės laivai yra ne pernelyg dideli, nei pernelyg maži ir visada bus populiarūs.

Svarbūs ir socialiniai reikalai

Mažinant laivyną ir efektyvinant jį, Lietuvos jūrų laivininkystės strateginis planas vers koreguoti ir kadrų politiką.

Atsisakius dalies laivų, atsiras darbuotojų perteklius.
"Atsiras galimybė rinktis pagal tai, ką konkretus darbuotojas duoda bendrovei, kaip jis užsirekomendavo, kaip atsiliepė kapitonas ar vyriausiasis mechanikas", – aiškino A.Lubys.

Jis pridūrė, kad iš akcininkų neturi užduoties išlaikyti dabartinius 330 darbuotojų. Tačiau kokių nors skausmingų pokyčių taip pat nenumatoma. Bendrovė yra valstybinė, todėl socialiniai reikalai joje svarbūs. Nemažai darbuotojų yra vyresnio amžiaus, jų kaita vyksta natūraliai. Dalis žmonių yra įdarbinti laikinai pagal kontraktus.

Sumažėjus darbuotojų skaičiui, likusiems planuojama didinti atlyginimus. Jau ir dabar, nors bendrovės veikla buvo sunkesnė, įvesta efektyvi darbuotojų skatinimo sistema. Už sėkmingus reisus mokami priedai kapitonui, mechanikams, laivų vadovams sudarytos sąlygos skatinti geriausius jūrininkus.

Išskirtinė 2013 metų tendencija tai, kad uostuose nebuvo sulaikytas nė vienas bendrovės laivas.

Tai lėmė ne geresnis tiekimas, nes sunkmečiu jis negerėjo, o efektyvesnis valdymas.

Prieš plaukdami į visus JAV, o taip pat ir į kitus uostus, kur gali būti patikrų, laivų įgulų nariai pagal parengtą klausimyną patikrina laivų parengtį.