Kurį laiką laivų agentavimas Klaipėdos uoste buvo bene liberaliausia jūrinio verslo šaka. Laivų agentais galėjo būti bet kas, netgi vienas asmuo savo bute turintis reikalingą kompiuterinę ir ryšio techniką.

Laivų agentų mažėjo

Laivų agentavimo versle visada būdavo tam tikro chaoso – kainų dempingavimo, susitarimų, bandymų sureguliuoti rinką.

Apie 40 laivų agentavimo įmonių skaudžiai nukentėjo, kai jas 2011 metais patikrino Konkurencijos taryba ir skyrė didžiules baudas. Po ilgų ginčų teismuose baudų išvengti nepavyko. Kai kam jos buvo tik kiek sumažintos.

Šiuo metu Lietuvos saugios laivybos administracijos sąraše yra 73 laivų agentavimo bendrovės.

Per metus Klaipėdos uoste apsilanko apie septynis tūkstančius laivų. Kiekvienai laivų agentavimo bendrovei vidutiniškai tenka mažiau nei 100 laivų per metus. Tai yra mažas kiekis.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika teigė prisimenantis laikus, kai laivų agentų Klaipėdos uoste buvo apie 120. Dalis vieno darbuotojo laivų agentavimo įmonių jau yra išnykusios.

Dabar daugumai įmonių laivų agentavimo atestatai Lietuvos saugios laivybos administracijoje buvo išduoti neribotam laikui. Didesnei daliai laivų agentų pažymėjimai išduoti prieš 8-12 metų.

Tarp šiuo metu veikiančių agentų išliko dalis tų įmonių, kurioms buvo skirtos baudos, bet dalis ir bankrutavo. Per pastaruosius penkis metus likvidavus laivų agentavimo įmones atestatai buvo panaikinti penkiems ūkio subjektams.

Nustatyti papildomi reikalavimai

Ar po Konkurencijos tarybos drastiško sprendimo laivų agentavimo versle situacija pasikeitė. Apie tai patys laivų agentai nenori kalbėti. Baiminamasi, kad bet koks viešas pasisakymas vėl gali tapti damoklo kardu. Kartą nukentėję žmonės paprastai atsargiau reiškia savo mintis.

Kad laivų agentavimo tvarka galėtų būti geresnė liudija faktas, kad susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiemet spalio 30 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo aptvirtino naują laivų agentų atestavimo tvarką.

Laivų agentu nebegali tapti kas panorėjęs. Reikalaujama, kad laivo agentas neturėtų skolų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Laivo agentas fizinis asmuo arba laivų agentavimo įmonės savininkas privalės turėti jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypties išsilavinimą, dokumentais pagrįsti, kad moka gerai anglų kalbą. Taip pat jis turės įrodyti, kad  turi nuosavybės teise priklausančius įrenginius, patalpas, informacijos priėmimo ir perdavimo priemones, reikalingus atestuojamai laivo agentavimo veiklai vykdyti.

Lietuvos saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Dirgėlienė pastebėjo, kad laivų agentavimo įmonių kiekis Klaipėdos uoste jau yra nusistovėjęs nuo 65 iki 70 įmonių. Kokių nors neprofesionalių vieno asmens įmonių jau nebėra likę.

J.Dirgėlienė pastebėjo, kad naujojoje tvarkoje esminė naujovė yra tai, jog atestuojant laivų agentavimo bendrovę ar įmonę jos savininkams nebereikės pateikti banko garanto. Anksčiau tas garantas buvo 200 tūkst. litų.

Ne tik atestuos, bei ir stebės

Nauja laivų agentų atestavimo tvarka įsigaliojo jau nuo lapkričio 1 dienos. Ministro įsakymas įpareigoja pagal naują tvarką atestuotis ne tik naujus laivų agentus, bet ir visus dirbančius šiame versle, kurie buvo gavę atestatus neribotam laikui. Naujai atestuotis laivų agentai privalės iki 2016 metų lapkričio 1 dienos.

Nuo šiol Lietuvos saugios laivybos administracija ne tik atestuos laivų agentus, bet ir privalės tikrinti jų veiklą ne rečiau kaip trejus metus. Jei būtų gauti skundai ir jie pasitvirtintų, Lietuvos saugios laivybos administracija  naikins atestavimo pažymėjimus. Po jų atstatymo tokių įmonių planiniai patikrinimai jau vyktų kiekvienais metais.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas V.Šileika į laivų atestavimo tvarkos pasikeitimus žvelgia skeptiškai. Jo teigimu, niekas ypatingai nesikeičia. Įmonėms kuriuos tvarkingai dirbo nėra ko bijoti. Laivų agentavimo įmonių peratestavimą jis vertina ir kaip valstybės bandymą pasirankioti pinigų, mat už įmonių atestavimą reikia mokėti.

„Valstybė mūsų verslą ypatingai „myli“. Tai liudija ir milijoninės baudos, kurios buvo skirtos už neva padarytus pažeidimus. Dalis bendrovių tos naštos neatlaikė – bankrutavo“, - karčią tiesą dėstė V.Šileika.