Laukiniai gyvūnai, tarp jų lapės, atklysta į miestą ieškodami maisto atliekų. Ypač šiuo metu, kai artinasi šaltasis metų laikotarpis.

Miestas – kaip tik tokia vieta, kur jie gali lengviau rasti maisto.

Dažniausiai gyvūnai į miestą užsuka sutemus, kai gatvėse sumažėja judėjimas.

„Pastebėjus gyvūną, nieko nereikia daryti, gyvūnas paprastai nekelia pavojaus, netrukdo. Jeigu jis pats atklydo į miesto gatves, jis pats ir išeis“, – teigė Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos padalinio vadovas Vitalis Marozas.

Pastebėjus gyvūną, nieko nereikia daryti, gyvūnas paprastai nekelia pavojaus, netrukdo.

Dažnai žmonės bijo, kad gyvūnai gali juos užpulti ar užkrėsti baisiomis ligomis, bet aplinkosaugininkas aiškina, kad nėra ko bijoti.

„Pasiutligės atvejų Lietuvoje nebuvo fiksuojama jau nuo 2015-ųjų. Kiekvienais metais vykdoma vakcinacija oraliniu būdu – priešnuodžiai miškuose išmetami iš lėktuvų. Užkrėtimų atvejų gali būti pasienio ruožuose, bet tie pasiutę gyvūnai atklysta iš kitų valstybių, Lietuvoje pasiutligės atvejų nepasitaiko“, – užtikrino V. Marozas.

Gyvūnas gali užpulti tik tuo atveju, kai pajaučia grėsmę sau pačiam.

Aplinkosaugininkai gauna pranešimų ne tik apie pasiklydusius laukinius gyvūnus mieste, bet ir apie jų emocinę būseną.

„Žmonės praneša, kad gyvūnai atrodo vieniši, tarsi jiems reikėtų pagalbos. Pranešama apie „liūdnus kormoranus“ arba „tuščius jų žvilgsnius“, – tvirtino V. Marozas.

Laukiniai gyvūnai šiuo laikotarpiu užklysta ne tik į miesto gatves, jų gausu ir priemiesčių keliuose.

V. Marozas teigė, kad, pavyzdžiui, briedžiai yra itin migruojantys, jie ieško naujų buveinių, ir sustabdyti jų judėjimo yra neįmanoma.

„Sulaikyti gyvūnų tvoromis, užtvarais ilgam nepavyks ir tai jų migracijos nesustabdys. Todėl žmonėms tenka prisitaikyti. Visos Lietuvos tvoromis neaptversime. Ten, kur kelio ženklai perspėja apie laukinės gamtos gyvūnų grėsmę, patariama būti ypač atidiems“, – pabrėžė V. Marozas.