Lauks vandenvietės iškeldinimo apmatų

Atsivertų didžiuliai plotai

Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės iškėlimas nuolat sukelia plačias diskusijas. Studijos esmė surasti sprendimo būdus, kaip Uosto direkcija galėtų iškelti Klaipėdos 3-iąją vandenvietę, esančią pietinėje uosto dalyje, šalia uosto rezervinės teritorijos taip, kad nenukentėtų Klaipėdos miesto gyventojų interesai.

Klaipėdos uostas neturi daug galimybių plėstis. Jo žvilgsnis krypsta į pietinę uosto dalį. 3-iosios vandenvietės ir uosto rezervinė teritorija užima apie 600 ha plotą.

Pridėjus toje dalyje dar esančias privačias teritorijas, kurias savininkai planuoja panaudoti logistikai, ir kitas valdas, susidarytų nemažas 1500 ha plotas, kurį būtų galima panaudoti uosto reikmėms.

Iškeldinimas nebūtų pigus

Pietinei miesto daliai jau dabar dalis vandens tiekiama iš 1-osios vandenvietės, 2-oji vandenvietė nenaudojama. 3-ioji vandenvietė yra likusi vienintelė Lietuvoje, kurioje geriamasis vanduo imamas iš paviršinio grunto. Lietuvoje reikalaujama imti vandenį iš giluminių gruntų.

Tačiau iškeldinti 3-iąją vandenvietę nėra paprasta.

Reikia surasti mažiausiai tris alternatyvas iš kur geriamasis vanduo būtų tiekiamas pietinei miesto daliai. Uosto direkcijos samdytas studijos rengėjas alternatyvių vandens šaltinių iki 40 tūkst. kubinių metrų pajėgumo per dieną ieškos iki 50 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos. Taip pat turės būti numatyta geriamo vandens ruošyklos statybos vieta. Nuo 2003-iųjų į 3-iąją vandenvietę investuota apie 5,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų ir dar apie 4,4 mln. eurų savų lėšų. Pačios vandenvietės iškeldinimas su naujos vandens ruošyklos įrengimu, vamzdynais ir kita įranga galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Reali iškeldinimo kaina taip pat turėtų būti nurodyta studijoje. Pagal ją būtų priimtas sprendimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.

Šiandien abejojama, ar Uosto direkcija norės mokėti tokius milžiniškus pinigus? Galbūt ji juos ir mokės, jei matys didžiulę apčiuopiamą uosto vystymo naudą 3-iosios vandenvietės teritorijoje.

Ne tik krovos planai...

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus yra teigęs, kad Uosto direkcija stokoja teritorijų ir pietinėje dalyje turi labai daug planų.

Dalis planų siejama su naujų, didelių klientų ir investicijų atėjimu į Klaipėdos uostą. Prisijungus naujas teritorijas Klaipėdos uostas taptų ne mažiau patrauklus nei dideles rezervines zonas turintys kaimyniniai Latvijos uostai.

Yra ir kitų įdomių planų. Vienas iš pateiktų projektų buvo galimybė užpilti dalį Vilhelmo kanalo, nukreipti jį į Kuršių marias ties teritorija „Natura 2000“, kur ateityje Uosto direkcija už skolą Klaipėdos miestui planuoja įrengti Klaipėdos pramoginių laivų ir valčių prieplauką.

Toks projektas pagyvintų turistinę laivybą Vilhelmo kanalu.

Tačiau dėl 3-iosios vandenvietės perdavimo Uosto direkcijai jau pasigirdo tam tikrų Klaipėdos miesto atstovų pastebėjimų. Konkrečiai, Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas yra iškėlęs idėją, kad už 3-iosios vandenvietės teritoriją turėtų būti kompensuojama miestui, nes išsiplėtus uostui nebebus galimybės prieiti prie vandens ir Vilhelmo kanalo.