Nauda uostams iš karo

Bent jau Baltijos jūros regione šiuo metu sparčiausiai vystosi Lenkijos jūrų uostai – Gdanskas, Gdynė, iš dalies ir Svinouiscio bei Ščecino uosto tendemas.

Lenkijoje buvo surengtas forumas, kur kalbėta apie šios šalies uostų ateitį iki 2050 m. Ne viskas matosi gražiomis spalvomis. Viena priežasčių, kodėl Lenkijos uostų augimas pastaruosius metus buvo ypač ryškus, susijęs su karu Ukrainoje.

Po Rusijos įsiveržimo uždarius Ukrainos uostus, pagrindinė šios šalies aprūpinimo prekėmis, įskaitant ir karines, logistikos grandinė nusidriekė per Lenkijos uostus.

Prie karo laužo Ukrainoje šiek tiek šildėsi ir Klaipėdos uostas. Per jį ėjo ir eina dideli srautai naftos produktų į Ukrainą. Juos specialiomis cisternomis veža patys ukrainiečiai. Per Klaipėdos uostą į Ukrainą keliavo, bet dabar kiek sumažėjo, lengvųjų automobilių srautai.

Nedideli srautai į Ukrainą per Klaipėdos uostą buvo ir yra tik ašaros, palyginti su tuo, kas į Ukrainą keliavo ir dar vis keliauja per Lenkijos uostus.

Dabar Lenkijoje jau kyla nerimas, kad Ukrainos krovinių srautai per jos uostus anksčiau ar vėliau sumažės. Užsiminta apie tai, kad į Ukrainą jau nutiestos trumpesnės logistikos grandinės per Rumunijos, Bulgarijos ir kitų Juodosios jūros šalių uostus.

Kalbėdami apie savo uostų veiklos perspektyvą iki 2050 m., lenkai svarsto, kad karas Ukrainoje amžinai nesitęs, anksčiau ar vėliau bus atkurti ir pačios Ukrainos uostai.

Lietuvos aprūpinimas per Lenkiją

Kitas Lenkijos uostų greito suklestėjimo šaltinis buvo ir vis dar yra Kinijos importas. Per metus į Lenkiją jis siekia maždaug 55–60 mlrd. JAV dolerių. 2021 m. jis buvo apie 45 mlrd. JAV dolerių. Iš Kinijos į Lenkiją atvežami kompiuteriai, mobilieji telefonai, buitinės technika ir jos komponentai, automobilių detalės, elektronika, drabužiai, tekstilė, žaislai, sporto prekės ir kita.

Pačios Lenkijos eksportas į Kiniją sudaro apie 3,5 mlrd. JAV dolerių kasmetinę sumą. Lenkai į Kiniją eksportuoja varį ir kitus spalvotuosius metalus, baldus, maistą.

Tiek Lenkijos importas iš Kinijos, tiek eksportas į Kiniją keliauja per Lenkijos uostus. Daugiausia per Gdansko ir Gdynės konteinerių terminalus.

Vertindami Lenkijos uostų ateitį iki 2050 m., lenkų ekonomikos ekspertai įvardijo, kad 2022–2024 m. buvo aukso amžius Lenkijos uostams.

Nepaisant pakankamai solidaus Klaipėdos uosto konteinerių krovos augimo per pastaruosius metus, jis neprilygo tiems tempams, kurie buvo pagrindiniame Lenkijos Gdansko uoste. Klaipėdos uosto krova susilygino su Lenkijos Gdynės uostu, nors šis jį prieš kelerius metus dar itin smarkiai lenkė.

Yra atskiri atvejai, kai prekės į Lietuvą konteineriais atkeliauja ne per Klaipėdos, o per Lenkijos, kartais ir Gdynės uostą. Taip yra todėl, kad į Klaipėdos uostą nėra tiesioginių linijų iš kai kurių Azijos ir net Amerikos regionų, todėl konteineriai laivais gabenami į Lenkiją, o po to sunkvežimiais į Lietuvą.

Paslauga lenkų uostams

Per Lenkijos uostus daug Kinijos prekių yra skirtos Lietuvos vartotojams. Pastaruoju metu Lietuvos keliuose itin padaugėjo sunkvežimių su lenkiškais numeriais.

Į Lietuvą gabenama ir lenkų iš Kinijos importuotos prekės, ir pačios Lenkijos gamyklų produkcija. Lietuva iš esmės tapo lenkiškų prekių ir lenkų importo „iškišimo“ vieta.

Būna netgi kurioziškų atvejų, kai koks nors Lietuvos žemės ūkio produkcijos augintojas siūlo savo prekes kaip lietuviškas, nors jas supirko Lenkijoje, o sulietuvino tik uždėjęs ant jų savo etiketes.

Gali būti, kad įvairių machinacijų vyksta ir su kiniškomis prekėmis, kurios į Lietuvą patenka per Lenkiją. Iš tiesų, jos veikiausiai būtų atkeliavusios ir per Klaipėdos uostą. Bet kas pasakys, kokią žalą Lietuvos ekonomikai padarė „anūkas“, kai povo poza pakilo prieš Kiniją?

Bet kuriuo atveju Lietuvos verslui Kinijos prekių importas dar įmanomas per Lenkiją. Tuo tarpu eksportas iš esmės uždarytas, nebent savo prekes verslas pakiša po lenkiškomis etiketėmis.

Vertindami Lenkijos uostų ateitį iki 2050 m., lenkų ekonomikos ekspertai įvardijo, kad 2022–2024 m. buvo aukso amžius Lenkijos uostams. Nesitikima, kad tai tęsis iki pat 2050 m.

Gal lenkai turi informacijos apie „anūko“ padarytą paslaugą jų uostams, o gal ir neturi? Bet veikiausiai supranta, kad jie ne visada bus lietuvių tarpininkai šiems įsigyjant prekes iš Kinijos per Lenkijos importą.