Dėl mirusiųjų laikymo Klaipėdoje ginčijamasi ir vis nerandama tiesos. Taip vienu sakiniu galima reziumuoti vakar įvykusį audringą penkių merų, teismo medicinos ekspertų bei apskrities viršininko pokalbį.

Po šypsenų – rietenos

Vakar naujasis Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas pakvietė visą būrį pašnekovų pasikalbėti apie mirusiųjų laikymo problemas. Atvyko penkių Vakarų Lietuvos regiono rajonų merai, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius, apskrities policijos viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius, Klaipėdos meras bei kelios valdininkės, M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktorius Alvydas Pauliukevičius bei šio instituto Klaipėdos skyriaus vadovas Vidmantas Armonas.

Prieš susitikimą maloniai sveikinęsi ir vieni kitiems šypsojęsi jo dalyviai netrukus taip įsikarščiavo, kad ne tik pradėjo audringai gestikuliuoti, bet ir negailėjo vieni kitiems užgaulių epitetų.

Reikalavo pinigų

Pretekstu dar kartą garsiai kalbėti apie jau kelerius metus eskaluojamą mirusiųjų laikymo temą tapo ritualinių paslaugų įmonės „Aterna“ prieš Naujuosius rajonų savivaldybėms išsiuntinėti įspėjimai.

Šios bendrovės patalpas jau pusmetį nuomoja teismo medicinos ekspertai, čia atliekami nusikaltimo aukų bei neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiųjų tyrimai. Čia vežami ir benamių, neatpažintų bei artimųjų paliktų likimo valiai lavonai iš visos apskrities.

„Aterna“ prieš ilguosius savaitgalius įspėjo už tokių velionių laikymo valandą paprašysianti po 17 litų ir pareikalavo savivaldybes sudaryti sutartį su bendrove.

Išgąsdinti tokio pranešimo rajonų merai elgėsi nevienodai. Kretingos ir Skuodo rajonuose susitarta su vietos ligoninių bei ritualinių paslaugų įmonėmis, kad šventinėms dienoms mirusiųjų kūnus šie priims į savo turimas šaldymo patalpas.

Klaipėdos rajone gatvėje miręs žmogus nugabentas į Tauragės morgą.

Pavadino kiaule

Susitikimo metu valdininkai prapliupo kaltinimais teismo medicinos ekspertams. Šie bandė aiškintis esantys nestatutinės organizacijos darbuotojai ir dirbantys ne ištisą parą, o tik nuo aštuntos ryto iki penktos vakaro.

Nors susitikimo metu tikėtasi rasti racionalų sprendimą ir susitarti, kaip palengvinti ekspertų darbą, tačiau kalbos apie buvusius konfliktus dėl miesto skirtų ekspertams patalpų įplieskė ambicijas. Skubėjęs į kitą susitikimą R.Taraškevičius mestelėjo frazę: „Įsileisk kiaulę į bažnyčią, lips ir ant altoriaus“ ir išėjo.

Beįsiplieskiančias rietenas ėmėsi tramdyti A.Burkšas, pats dar neseniai dirbęs įmonėje, kurios viena funkcijų buvo pasirūpinti Neringos mirusiaisiais.

Savo tiesą susirinkusiesiems bandęs paaiškinti A.Pauliukevičius suprato, kad perrėkti jį užpuolusių valdininkų nepavyks, sutramdė emocijas ir neįsivėlė į negarbingą drabstymąsi įžeidimais. Vėliau jis aiškino, kad R.Taraškevičius ta fraze parodė požiūrį ne tik į jį, bet ir į visą teismo medicinos ekspertų instituciją.

Įkurtuvės – vasarą

Nors Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė pažadėjo, kad miestas sumokės už mirusių neatpažintųjų, benamių laikymą, A.Pauliukevičius nepatikėjo jos pažadais.

„Panašių kalbų esu girdėjęs ir kituose miestuose, bet kol nėra realių veiksmų, tikėti jomis negalima“, – aiškino A.Pauliukevičius.

Nuo praėjusio rudens šalia Klaipėdos universitetinės ligoninės esančios teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus patalpos renovuojamos.

Seimo nario Eligijaus Masiulio pastangomis šiems darbams praėjusių metų pabaigoje iš biudžeto skirta daugiau pinigų nei tikėtasi. Jeigu pinigai tikrai pasieks Klaipėdą, jau šių metų vasaros pradžioje ekspertai iš Joniškės gatvėje nuomojamų patalpų grįš į įprastą vietą ir dirbs moderniai įrengtose patalpose. Galbūt iki to laiko ir įstatymų leidėjai suskubs reglamentuoti, kas turi gabenti ir saugoti mirusiuosius.

Teismo medicinos ekspertai dūsta nuo jiems užkraunamo darbo krūvio. Dabar jie privalo skrosti ne tik smurtinių nusikaltimų ar nelaimingų atsitikimų aukas, bet ir tuos mirusiuosius, kurių mirties priežastis nėra aiški.

Ekspertai norėtų, kad namuose dėl neaiškių priežasčių mirusiems žmonėms mirties liudijimą galėtų išrašyti ir šeimos gydytojai.

Medikai tvirtino, kad kol kas tokių įgaliojimų bendrosios praktikos gydytojai neturi. Šią problemą taip pat turėtų išspręsti rengiamas įstatymas. Darbo grupė padėčiai analizuoti ir įstatymo projektui parengti dirba jau daugiau nei metus. Tačiau vakarykščio susitikimo dalyviai įsitikinę, kad taip teoriškai dirbti ji gali dar ilgą laiką.

Po susitikimo A.Pauliukevičius ir V.Armonas gyrė uostamiesčio prokuratūros bei policijos vadus už dalykiškumą. Klaipėdos apskrities policininkams išaiškinta, kaip jie turi elgtis iškviesti dėl žmogaus mirties.

Nors pokalbis apčiuopiamų rezultatų neatnešė, bet apie vienų kitiems reiškiamas pretenzijas susitikimo dalyviai išgirdo iš pirmų lūpų.