Teoriškai Lietuva prie Baltijos jūros turi du uostus, faktiškai tik vieną – Klaipėdą, nes Šventosios su perbrendamu laivybos kanalu jūrų uostu laikyti negalima.

Suskaičiuojami ant rankos pirštų

Netgi ir sudėjus visus pačius mažiausius uostelius, kurie Lietuvoje yra prie Kuršių marių, vis tiek negalėtume lygintis su kitomis Baltijos jūros šalimis pagal uostelių skaičių.
Atskirų rūšių uostelius Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Šiuo metu turime vieną faktiškai veikiantį jūrinių jachtų uostą Klaipėdoje prie piliavietės. Dar vienas jachtų uostas yra Smiltynėje, bet jau kelerius metus jis tvarkomas. Ir Kuršių mariose jachtų uostelių ne kažin kiek – Nidoje, Uostadvaryje ir Minijos (Mingės) kaime.

Žvejų uostų iš viso Lietuvoje vos vienas – Klaipėdoje, neskaičiuojant kelių prieplaukų Kuršių mariose – Juodkrantėje, Nidoje, Drevernoje, Rusnėje ir Šturmuose. Šventosios uosto dar negalima laikyti žvejų uostu, nes į jį negali įplaukti joks motorinis žvejų laivas, išskyrus plokščiadugnes valtis su pakabinamais varikliais.

Baltijos pajūryje be Klaipėdos daugiau žvejybos uostų nėra. Nors jau mažiausiai 8 metus kalbama apie tai, kad už ES paramos lėšas galima pastatyti nedidelius uostelius. Juose galėtų tilpti ir žvejybos laivai, ir viena kita jachta, kaip yra daugelyje kitų Baltijos šalių.

Atsiliekame ir nuo Kaliningrado

Pagal žvejybos uostelių skaičių Lietuva nusileidžia netgi Rusijos Kaliningrado sričiai. Čia oficialiai yra ir veikia trys jūrinės žvejybos uostai – Kaliningrade ir Svetlij bei Pionersk miesteliuose.

Su kitomis Baltijos jūros šalimis net neverta lygintis. Po Lietuvos mažiausiai uostelių turi Latvija.
Čia veikia 3 didesni žvejų uostai – Rygos, Liepojos, Ventspilio ir 7 mažesni – Rojos, Salacgrivos, Skultės, Mersrags, Engurės, Lielupės ir Pavilosta žvejų uostai. Tačiau pagal Rygos įlanką yra dar daugybė kitų mažesnių uostelių, pavyzdžiui, Kuivižy, šalia Salacgrivos, kur stovi žvejų laivai, yra netgi vaikų buriavimo mokykla.

Estijos pajūryje oficialiai suskaičiuojami 37 žvejybos uostai. Dar apie 20 žvejybos uostų yra Peipsi ežere ir 2 – Vortsjarv ežere. Žinoma, dauguma tų uostelių nėra kokie nors dideli žvejybos uostai, nes jie pritaikyti vietinių žvejų reikmėms laikyti žvejybos laivelius.

Pagrindinis žvejybos uostas – Taline. Didesni Estijos žvejybos uostai yra Narvoje, Piarnu, Nasvoje, Lehtmoje, Haapsalu ir Loksa.

Pagal jachtų uostelių skaičių esame kiek geresnėse sąlygose nei Kaliningrado sritis, kur jachtų gali pamatyti tik Baltijske ir Kaliningrade. Bet šioje srityje yra tūkstančiai motorinių katerių, kurie naudojami ir legaliai žvejybai, ir brakonieriavimui.

Vėlgi negalime susilyginti su Latvija ir Estija. Vien Estijos salose (Saremas, Hiuma, Vorsi ir Muhu) yra daugiau jachtų švartavimo vietų nei Lietuvoje. Latvijoje visuose žvejų uosteliuose yra įrengtos ir jachtų švartavimo vietos.

Šalys, į kurias nesilygiuojame

Suomijoje yra apie 300 įvairaus dydžio žvejybos uostai.
Didžiausi Suomijos žvejų uostai yra Hanko, Repasaari, Kaskines, Suukari, Laupunen, Rauma, Klobbskatt.

Apie Suomijos jachtklubus ir motorinių laivų prieplaukas net netenka kalbėti. Suomijos jūros siena yra net 1,1 tūkst. kilometrų ilgio. Ji turi per 180 tūkst. salų. Žemyne yra 188 tūkst. ežerų. Tai yra pati ežeringiausia šalis pasaulyje.

Švedijoje yra 316 žvejų uostų. Iš jų Baltijos jūros pakrantėje ir pagal Botnijos įlanką – 243, pagal Skagerako ir Kategato sąsiaurius – 73. Nors daugiausiai Švedijos žvejybos uostų yra Baltijos jūros pakrantėse, tačiau jie maži. Pagrindiniai Švedijos žvejybos uostai yra Vakarinėje dalyje už Malmės link Geteborgo ir Norvegijos, nes čia sutelkti ir didžiausi žvejybos laivyno pajėgumai.

Danijoje yra 591 žvejybos uostas ir žuvų iškrovimo aikštelė. Dauguma Danijos uostų, dažniausiai maži, yra privatūs, juos valdo žvejai arba jų grupės.

Vien Bornholmo saloje yra 17 žvejų uostų. Didžiausias – Neksės, kur priimama per 60 proc. visų į Bornholmo salą patenkančių žuvų. Kiti dideli žvejų uostai yra Ronėje ir Tejn.
Didžiausių Danijos žvejų uostų 20-ukas toks: Hansholmas, Skagenas, Esbjergas, Hirstholmas, Thyborenas, Hvide Sande, Neksė, Thorsminde, Grenaa, Strandby, Havneby, Osterby, Gillejete, Klintholm, Ronne, Rodvig, Thorup Strand, Bonnerup, Bagenkop, Tejn. Per šiuos uostus iškraunama apie 90 proc. Danijos žvejų arba kitų šalių atplukdomų žuvų.

Patys didžiausi Danijos uostai yra vakarinėje dalyje prie Šiaurės jūros ir Skagerako/Kategato sąsiaurių.
Baltijos pajūrį apimančiame Vokietijos Maklenburgo-Vakarų Pomeranijos regione yra 26 krašto žvejybos uostai, priklausantys valdžios institucijoms ir 46 mažesni privatūs, dažniausiai kooperatiniai uostai. Didžiausi žvejų uostai yra Rostoke, Vismare, Stralzunde ir Zasnice.

Rostokas yra Vokietijos didžiųjų žvejybos laivų bazė. Mažesnius priekrantės laivus, dar vadinamus kuteriais, gali sutikti prie Riugeno salos, kituose Vokietijos pakrantės uostuose. Nedidelių laivų yra netgi Vismare, Stralzunde.

Dar viena ypatybė ta, kad Vokietijoje yra palyginti daug žvejų kaimų prie kanalų, įlankų, kur vietiniai žvejai įsirengę prieplaukas laikyti iki 10 žvejybinių laivų.

Lenkijoje didesnius nei 15 metrų ilgio Baltijos jūros žvejų laivus gali priimti šie uostai: vakarinėje dalyje – Svinoustjė, Ščecinas ir Dziunovas, centrinėje – Slupskas, Kolbžegas, Darlovas, Ustka ir Leba, Gdynios regione – Vladislavovas, Jastarnia, Hel ir Gdynė.

Uostų vietos numatytos

Mažų uostelių statyba Lietuvos pajūryje yra „balta dėmė“. Kaip bent iš dalies galėtume bandyti kompensuoti praradimus šioje srityje?

Realiausia būtų pabandyti kooperuoti ES Žuvininkystės, Aplinkosaugos ir ekonomikos vystymo reikmėms skirtas fondų lėšas ir įsirengti 3–4 uostelius Baltijos jūros pakrantėje.

Profesorius Rimas Žaromskis yra išanalizavęs įvairias Baltijos pajūrio uostelių statybos vietas. Be Šventosios pajūryje dažniausiai minimi Karklės, Nemirsetos, o Kuršių nerijoje – Nidos ir Juodkrantės jūros uosteliai.

„Lietuvos pakrantės yra smėlėtos, todėl nė vienoje vietoje neįmanoma pastatyti uostelio be apsauginių pylimų. Kaip žinome, pylimai ir yra ta dalis, kuri labiausiai didina uostelių statybos kainas“, – dėstė R.Žaromskis.

Buvo analizuota pigesnių variantų su „T“ formos betoniniais iškyšuliais į jūrą, bet jie tinka tik ežeruose, kur nedidelis bangavimas.

Realiausiai ir geriausia vieta pastatyti uostelį būtų Karklės pajūryje ties Rikine. Čia nedidelis uostelis beveik tilptų paplūdimyje su avanuostu į jūrą. Jo įplaukos gylis būtų iki 3 metrų Uostelis būtų skirtas žvejų laivams, bet komerciniais sumetimais jis galėtų priimti ir jachtas.
Yra norų turėti pramoginių laivų uostelį netoli Palangos.

Nagrinėti keli Nemirsetos variantai. Anot R.Žaromskio, Nemirsetos variantas ties senąja gelbėjimo stotimi uosto statybai nėra palankus, nes čia toli natūralūs 2,5–3 metrų gyliai. Jo teigimu, palankesnis yra vadinamasis Nemirsetos pietinis variantas, bet jis tolsta nuo Palangos.
Kuršių nerijoje tiek ties Juodkrante, tiek ties Nida būtų palankios sąlygos įrengti pramoginių laivų uostus. Kitas klausimas, kiek tai kainuotų.

Gamtos mokslų daktaras Saulius Gulbinskas yra analizavęs kelių naujų nedidelių pramoginių uostų statybos variantus Kuršių mariose. Analizuoti trys variantai Juodkrantėje – prie „Ąžuolyno“, Gintaro įlankos ir esamo uosto.

Įdomus Svencelės uosto variantas. Jame būtų galimybė įrengti ne tik uostą, bet ir apie 250 gyvenamųjų namelių ant vandens, prie kurių galima priplaukti su laiveliais.
Tikslinga būtų plėsti prie Kuršių marių esančius Nidos ir Mingės kaimo uostus, nes juose yra sukurta trauka.
S.Gulbinsko nuomone, būtina kuo greičiau išgilinti laivybos kanalą į puikią prieplauką, įrengtą Drevernoje.

„Aš nematau jokių kliūčių iškasti kanalą į Drevernos prieplauką. Toks kanalas gali atsirasti netgi be didelių lėšų. Yra tik biurokratinis nesusikalbėjimas, tad to ir nedaroma“, – pastebėjo S.Gulbinskas.