Pozicija pagerėjo

Paryžiaus memorandumo (Paris MoU) sąraše nuo 2023 m. vidurio bus 22 vietoje. Tokioje palyginti aukštoje vietoje Lietuva dar nėra buvusi. Pernai Lietuva buvo 24-oje vietoje, nors jos balas minus 1,12 buvo aukštesnis.

Kadangi Lietuva yra itin maža valstybė su nedideliu kiekiu nacionalinių jūrinių laivų, net ir vieno laivo pažeidimas ją būtų nustūmęs gerokai žemiau.

Nuo 2020 iki 2022 m. Lietuvos vėliavos laivai buvo tikrinti 93 kartus. Per tą laiką nė vienas laivas dėl kokių nors pažeidimų nebuvo sulaikytas.

Lietuvos laivų rizikos balas įvertintas minus 1,09 punktais. Paprastas pavyzdys – už ją viena vieta aukščiau, tai yra 21-oje, miniatiūrinio Liuksemburgo vėliavos laivynas. Net 3 šios šalies laivai per 2020–2022 m. laikotarpį buvo sulaikyti. Bet jos rizikos laipsnis yra minus 1,13 punktų, nes per tą patį laikotarpį Liuksemburgo vėliavos laivai buvo tikrinti net 222 kartus.

Arba, pavyzdžiui, Maršalo salų laivai 2020–2022 m. buvo sulaikyti net 145 kartus, bet ši valstybė aukščiau už Lietuvą – 18-oje vietoje, nes buvo tikrinti net 4 703 jos vėliavos laivai. Jos laivų rizikos faktorius vertinamas kaip minus 1,16 punkto.

Tokioje palyginti aukštoje vietoje Lietuva dar nėra buvusi.

Baltas, pilkas ir juodas sąrašai

Verta pažymėti, kad Lietuva su 93 laivų tikrinimais per 2020–2022 m. laikotarpį iš vadinamų „mažylių“, kur tikrinta mažiau nei 100 laivų, yra aukščiausioje pozicijoje.

Arčiausiai jos iš „mažylių“ yra Estija. 2020–2022 m. tikrinti 74 jos laivai. Nė vienas laivas nebuvo areštuotas. Estijos rizikos laipsnis yra minus 0,77 balai. Paryžiaus MoU sąraše jai skirta 35-oji vieta.

Netoli jos, o tiksliau 38-oje vietoje, yra Latvija. 2020–2022 m. jos vėliavos laivai buvo tikrinti 120 kartų. Iš jų 3 laivams dėl nustatytų pažeidimų buvo skirti areštai.

Estija, Ispanija, Latvija, Lenkija ir Tailandas yra paskutinės šalys, kurios pateko į Paryžiaus memorandumo Baltąjį sąrašą. Jame iš viso yra 39 šalių laivų vėliavos.

Pilkajame sąraše yra 17 valstybių laivų vėliavos. Iš Europos šalių jame yra Kroatija (40 vieta), Šveicarija (49 vieta) ir Ukraina (57 vieta).

Juodajame sąraše iš 9 laivų vėliavos šalių yra dvi Europos šalys – Albanija ir Moldova. Jų laivų rizikos lygis vertinamas kaip itin aukštas. Šios dvi Europos šalys jau daugelį metų yra Juodajame sąraše ir jų pozicijos beveik nesikeičia.

Per 2020–2022 m. per Paryžiaus MoU sistemą iš viso buvo atlikta maždaug 17 tūkst. laivų kontrolė.

Danija nepralenkiama

Kokių nors ryškesnių pokyčių nėra Paryžiaus memorandumo Baltojo sąrašo viršuje. Jau trečius metus iš eilės pirmąją poziciją šiame sąraše užima Danija. 2020–2022 m. buvo tikrinti 1 121 jos vėliavos laivai. Iš jų net buvo sulaikyti. Tačiau Danijos vėliavos laivų rizikos vertinimas yra minus 1,87 punkto.

Antroje vietoje esanti Italija ir trečia Graikija nuo jos atsilieka beveik dešimtąja punkto dalimi. Jų rizikos laipsnis yra atitinkamai minus 1,79 ir 1,77 punkto.

Danijos laivybos asociacijos „Danske Rederier“ generalinė direktorė Anne Steffensen mano, kad Danijos kompanijos itin atsakingai vertina techninę laivų būklę. Jos teigimu, tvarkingas požiūris į laivus visada buvo būdingas Danijos laivybai.

Danijos vėliavos laivų registre šiuo metu 760 laivų, kurių bendras tonažas siekia per 22,7 mln. t. Šios šalies vėliavos laivynas pagal tonažą yra 11 vietoje pasaulyje. Pagrindinę dalį šio daniško laivyno sudaro „Maersk Line“ konteineriniai laivai.