Lietuvos pakrantė tinkama atsikratyti laivais?

Išmetamų laivų istorijos

Lietuva į ES įstojo 2004 m. Iki tol Lietuvos pakrantėje vienas po kito į krantą būdavo išmetami laivai.

2000 m. prie Palangos išmestas laivas „Seines“. Dar vienas Palangos paplūdimyje atsiradęs laivas buvo „Star Trader“.

Dar anksčiau prie Klaipėdos į paplūdimį buvo išmestas švedų laivas „Debora“.

Visais atvejais buvo aiškinama, kad laivai plaukė į Klaipėdą remontuotis arba išplaukė iš jos. Tada, neva sugedus pagrindiniam laivo varikliui, jie buvo išmesti į paplūdimį.

Aiškinta, kad laivų įgulos išmesdavo inkarus, tačiau jie laivo neišlaikydavo ir bangos jį išmesdavo į paplūdimį.

Kurį laiką sklandė tokios legendos, o to meto uosto kapitonas kėlė versiją, jog gali būti ir tyčinio atsikratymo laivais, kad už techniškai netvarkingus laivus, neva pakliuvusius į audrą ir dėl techninių priežasčių išmestus į krantą, gautų draudimą.

Praeitis: 1997 m. į krantą prie Palangos išmestas „Star Trader“ buvo vienas tų laivų, kuris kėlė įtarimų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Panašumas su laivų kapinynais

Manoma, kad draudimui už senienas gauti Lietuvos pakrantė būdavo pasirenkama neatsitiktinai.

Beveik visa Baltijos jūros Lietuvos kranto zona, išskyrus akmenuotą krantą ties Olando Kepure, yra sekli ir smėlėta. Į krantą išmestas laivas paprastai minkštai įstringa į smėlį. Toks laivo išmetimas į krantą nekelia pavojaus įgulai. Jis nepavojingas ir pačiam laivui.

Būdavo juokaujama, kad Lietuvos pakrantė yra kažkas panašaus į garsiąsias laivų kapines prie Indijos ir Šri Lankos krantų. Skirtumas tik tas, kad ten laivai į krantą išplukdomi pasinaudojus potvynio pakilimu. Ir paplūdimiai ten yra gerokai platesni nei Lietuvoje.

Lietuvos Baltijos jūros kranto zona santykinai skirstoma į septynis pagrindinius rajonus. Galimam naftos produktų išsiliejimui iš laivų jautriausios yra Kuršių nerijos pakrantės.

Aplinkosaugininkai daro išvadą, kad beveik visa Lietuvos kranto zona yra kurortinis-rekreacinis rajonas su gerais kvarcinio smėlio paplūdimiais, kopomis, pušynais, gyvūnų ir augalų įvairove, palankiomis poilsiui sąlygomis. Todėl nepageidautina, kad Lietuvos Baltijos jūros kranto atkarpoje vyktų kokie nors incidentai su laivais dėl draudimo ar dėl techninių sąlygų.

Lietuva susitvarkė sistemas

Gali kilti klausimas, o kaip Lietuvos įstojimas į ES paveikė laivų išmetimą į krantą? Kai Lietuva įstojo į įvairias tarptautines organizacijas, kitaip imta žiūrėti į įtartinus atvejus su laivų „nutupdymu“.

Po Lietuvos įstojimo į ES į krantą buvo išmestas vienintelis laivas „Ocean Crown“ ties Giruliais. Galima daryti prielaidą, kad šis laivas paplūdimyje prieš pat 2017 m. Kalėdas atsidūrė dėl tikro gedimo ir įgulos nesugebėjimo per audrą suvaldyti sugedusio laivo.

Įstojusi į ES ir pati Lietuva susitvarkė savo jūrinę ir uosto prieigų sistemą.

Klaipėdos uostas oficialiai įregistruotas kaip prieglobsčio uostas. Todėl į nelaimes patekę laivai gali prašytis paramos ir tikėtis, kad Klaipėdos uostas jiems padės.

Klaipėdos uoste atsirado galingesnių vilkikų, kurie ir audringu oru gali išplaukti į jūrą, sulaikyti į krantą metamus laivus.

Neseniai Lietuvoje atnaujintas laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas planas.

Klaipėdos uoste atsirado daugiau vietų, kur gali stovėti į prieglobstį priimti laivai. Bet tai nereiškia, kad Lietuva vieną po kito norėtų priimti senus laivus, ypač iš rytų šalių.