- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos uosto Malkų įlankos gilinimo darbai jau beveik baigti. Dar iki šio projekto buvo įrengta povandeninė krantosaugos sienutė ir iškastas užterštas gruntas, buvęs įlankos akvatorijoje daugelį metų. Tai didžiulis indėlis gerinant Kuršių marių ekologinę būklę.
Kaip ir buvo planuota, jau šių metų pradžioje, užbaigus gilinimo darbus pietinėje uosto dalyje, bus pasiektas 14,5 m gylis. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms – sudaroma galimybė visiškai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus. Antrojo etapo gilinimo darbus atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“.
„Džiaugiamės, kad prie pabaigos artėja labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje dalyje veikiančioms įmonėms. Malkų įlankos projektą vadiname istoriniu dar ir dėl to, kad, prieš pradedant gilinimo darbus, buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosaugos projektų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.
Prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, buvo įrengta kilometro ilgio povandeninė krantosaugos sienutė ir iškastas užterštas gruntas, buvęs įlankos akvatorijoje daugelį metų.
Iškastas užterštas gruntas buvo laikomas specialioje užteršto grunto aikštelėje, esančioje pietinėje uosto dalyje. 2013–2018 m. buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 m3 užteršto grunto. Tai didžiulis indėlis gerinant Kuršių marių ekologinę būklę.
Pietinėje uosto dalyje esanti užteršto grunto aikštelė – unikalus projektas, tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse.
Sandėliuojamas užterštas gruntas iš aikštelės nebus niekur išvežtas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu išvalytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą ateityje formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis ne nauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje, buvo supilta uostui reikalinga teritorija.
Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Hamina ir Vuosari. Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo ir Kadetangeno uostus.
Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektui, kuris apėmė keletą etapų, buvo panaudota 28,2 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų.
Iš viso 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu Klaipėdos uosto tobulinimo projektams iš ES sanglaudos fondų lėšų skirta 93,7 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuršių nerijos nacionaliniame parke – kaip po uragano: išvartyti medžiai ir krūvos pjuvenų3
Kuršių nerijoje – vaizdas kaip po rimto uragano. Išvartyti dešimtys beržų ir pušų, prie kelmų – krūvos pjuvenų. Nors nepatyrusiai akiai gali kilti įtarimų, kad kažkas medžius iškirto, parko darbuotojai ...
-
Prie „Bastionų namų“ architektūrinės idėjos tobulinimo prisijungė Klaipėdos architektai12
Architektūrinė urbanistinė idėja, pagal kurį apleistoje Klaipėdos senamiesčio zonoje šalia Jono kalnelio bus suprojektuotas ir pastatytas naujas gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis kompleksas, dar bus koreguojama. Statytojo iniciatyva ...
-
Šią vasarą prasidės Danės gatvės rekonstrukcija4
Klaipėdos rajono savivaldybė ieško rangovo, rekonstruosiančio Danės gatvę Sendvario seniūnijoje. Konkursą paskelbtas šią savaitę. Jis turėtų užtrukti apie tris mėnesius, tad jau birželį planuojama su laimėtoju pasirašyti su...
-
Šventę pajūryje kartins blogas oras2
Sinoptikai teigia, kad artimiausiu metu sulauksime visokių orų: ir iš Arkties atplūstančio šalčio, ir stipraus vėjo nuo Atlanto, ir kelių giedresnių bei šiltesnių dienų. Nusiminti neverta, juk pavasaris dar tik prasideda. ...
-
Rusnės estakadą pasiekė vanduo12
Pamario pievomis atsiritęs potvynio vanduo pasiekė Rusnės estakadą. Patys rusniškiai tikina, kad jie estakada važinėja švilpaudami ir jokios grėsmės nejaučia. ...
-
Ant pieštuko galo – ir Klaipėdos praeitis1
Klaipėda ir jos apylinkės dešimtmetį kaustė Normandijoje gyvenančio prancūzo gydytojo François Leclerco dėmesį. Jis bandė minti Antrojo pasaulinio karo metais užmintas mįsles, susijusias su savo tėvo ir jo tėvynainių pėdsakais Klai...
-
Nepasitenkinimas dėl įrašų feisbuke: nežinomi asmenys pasisavino sporto tarybos pavadinimą1
Visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija – Klaipėdos sporto taryba susirūpino savo įvaizdžiu viešojoje erdvėje. Esą kažkokie nežinomi asmenys tuo pačiu Klaipėdos sporto tarybos pavadinimu sukūrė feisbuke paskyrą ir ...
-
B. Markauskas: balsuodami už gyventojų idėjas, mes visi verčiame naują puslapį3
Pernai žengę pirmuosius žingsnius su Dalyvaujamuoju biudžetu, turbūt, net nelabai tikėjome, kad jau pirmaisiais metais sulauksime tiek daug gyventojų idėjų. Tačiau dabar akivaizdu, kad šis projektas žmonių labai lauktas. Aktyvumas buvo labai...
-
V. Šileika – naujasis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Uostininkus vienijanti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija turi naują prezidentą. Juo po ketverių metų pertraukos vėl išrinktas Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika. ...
-
Paaiškėjo, kas užteršė Salantą8
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio aplinkosaugininkai ekskavatoriais kasinėję Salantų miestelio apylinkes, pagaliau atrado, iš kur į aplinką galėjo patekti dyzelinas. Požeminės drenažo sistemos tyrėjus nuvedė į miestelio pakraštyje es...