Malkų įlankos gilinimo projektas – finišo tiesėje

  • Teksto dydis:

Klaipėdos uosto Malkų įlankos gilinimo darbai jau beveik baigti. Dar iki šio projekto buvo įrengta povandeninė krantosaugos sienutė ir iškastas užterštas gruntas, buvęs įlankos akvatorijoje daugelį metų. Tai didžiulis indėlis gerinant Kuršių marių ekologinę būklę.

Kaip ir buvo planuota, jau šių metų pradžioje, užbaigus gilinimo darbus pietinėje uosto dalyje, bus pasiektas 14,5 m gylis. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms – sudaroma galimybė visiškai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus. Antrojo etapo gilinimo darbus atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“.

„Džiaugiamės, kad prie pabaigos artėja labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m
projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje dalyje veikiančioms įmonėms. Malkų įlankos projektą vadiname istoriniu dar ir dėl to, kad, prieš pradedant gilinimo darbus, buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosaugos projektų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

Prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, buvo įrengta kilometro ilgio povandeninė krantosaugos sienutė ir iškastas užterštas gruntas, buvęs įlankos akvatorijoje daugelį metų.

Iškastas užterštas gruntas buvo laikomas specialioje užteršto grunto aikštelėje, esančioje pietinėje uosto dalyje. 2013–2018 m.
buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 m3 užteršto grunto. Tai didžiulis indėlis gerinant Kuršių marių ekologinę būklę.

Pietinėje uosto dalyje esanti užteršto grunto aikštelė – unikalus projektas, tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse.

Sandėliuojamas užterštas gruntas iš aikštelės nebus niekur išvežtas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu išvalytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą ateityje formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis ne nauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje, buvo supilta uostui reikalinga teritorija.

Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Hamina ir Vuosari. Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo ir Kadetangeno uostus.

Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektui, kuris apėmė keletą etapų, buvo panaudota 28,2 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų.

Iš viso 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu Klaipėdos uosto tobulinimo projektams iš ES sanglaudos fondų lėšų skirta 93,7 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To siaip

To siaip portretas
Nesnekek nesamoniu, pietineje uosto dalyje nera pritaikytos krantines tokiom apkrovom... nuvaziuok ir pasiziurek jog ten generaliniai kroviniai...

siaip

siaip portretas
Sekantis džiaugsmo žingsnis – Klasco atidaro naujas perkrovimo aikšteles su tais pačiais biriais kroviniais kaip prie Sportininkų rajono ir dar vienas rajonas tampa „ekologiškai“ švarus kaip Sportininku. Valio Jūrų uosto direkcijai.

Klp

Klp portretas
Skandinavijoj dumblą išvalo ir panaudoja, o čia jis gules 100metu kol nepradės irti maišai ir tada jau reikės kažką daryti, nesuprantu kam girtis, kad skandinavai išvalo ir panaudoja, kai jūs išvalysite ir panaudosite tada ir girkites, bet abejoju ar čia kas valys kažką, gi neapsimoka, čia tik tersti temoka ir pelnus skaiciuoti
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių