Žvejyba sumažinus kvotas

Pagal paskirstytas 2020 m. žvejybos galimybes Baltijos jūroje žvejams verslininkams vis tiek leidžiama sugauti 68 tonas vakarinių ir 96 tonas rytinių menkių.

Tiek rytines, tiek vakarines menkes leista gaudyti 12 žvejybos bendrovių. Didžiausias kiekis menkių tenka bendrovei „Senoji Baltija“– 26 tonos rytinių ir 20 tonų vakarinių. Kitoms 11-ai bendrovių teko nuo 2 iki 9 tonų.

Tokios kvotos yra per mažos, jos negelbsti žvejų. Vaizdžiai kalbant, gali tik palaikyti jų gyvybę, kad nemirtų badu.

Galima palyginti – 2016 m. bendra Lietuvos žvejų vakarinių menkių kvota buvo 2 048 tonos, rytinių - 261 tona.

Šiemet iš 3 894 tonų strimelių 1 182 tonos teko bendrovei „Banginis“ ir 1 347 tonos po reorganizacijos iš jos atsiradusiai bendrovei „Baltijos šprotai“. Kitoms 11-ai Baltijos jūros žvejų bendrovių padalinta likusi 1 365 tonų dalis.

„Banginiui“ ir „Baltijos šprotams“ teko ir didžiausia šprotų kvotų dalis - atitinkamai 2 948 ir 3 195 tonos. Likusią 3 743 tonų dalį gavo kitos 11-a žvejų bendrovių. Tarp jų išskirtinė yra „Monistiko“, kurios kvotos dalis siekė 914 tonų.

Iš Baltijos jūros žvejybos įmonių šiemet vienintelei E.Narbuto IĮ leista sugauti 68 lašišas.

Žvejybos galimybių neapribojo

Perleidžiamųjų teisių į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybą galimybės žvejybos įmonėms nustatytos iki 2034 m.

22,88 proc. menkių žvejybos teisių yra skirta „Senajai Baltijai“, 8,16 proc. - „Baltijos žuvims“, 8,03 proc. bendrovei „Spika“. Kadangi įvestas menkių draudimas gali tęstis ir penkerius metus, procentas tuo laikotarpiu nedaug ką reikš, nes realiai leidžiamas sugauti menkių kiekis išliks mažas.

Strimelių žvejyboje 30,09 proc. galimybės 15 m. skirtos bendrovei „Baltijos šprotai“, 26,39 proc. - „Banginiui“, 7,99 proc. - „Monistikai“. Toks pats prizininkų trejetas ir dėl šprotų žvejybos galimybių - 30,38 proc. - „Baltijos šprotams“, 28,03 proc. - „Banginiui“ ir 8,69 proc. „Monistikai“.

Dalis Lietuvos žvejų siekė, kad žvejybos galimybių teisė vienai įmonei būtų apribota iki 20 proc. Tam reikėjo keisti Žuvininkystės įstatymą. Pataisos ilgiau nei metus buvo Žemės ūkio ministerijoje, bet Seimo taip ir nepasiekė.

Dabar žvejybos galimybių ribojimas vienai įmonei yra iki 40 proc.

Priekrantėje - smulkios įmonės

Praėjusią savaitę buvo skirtos ir bendros žvejybos galimybės Baltijos jūros priekrantėje. Čia numatyta 2020 m. kaip priegaudą su kitomis žuvimis sugauti 12,4 tonos rytinių menkių, 111 tonų strimelių. 10,5 tonos šprotų ir 110 vienetų lašišų.

Baltijos priekrantėje iš viso žvejoja apie 50 įmonių. Dauguma jų smulkios, maždaug 55 proc. įmonių pajamos už parduotas žuvis siekia iki 5 tūkst. eurų. Yra tik 5-6 didesnės įmonės, kurių pajamos iš žvejybos siektų per 20 tūkst. eurų.

Iš viso Baltijos jūros priekrantėje yra 29 barai, o juose žvejojančios įmonės, pagal jų pačių pateiktus duomenis, kuriuos apibendrino Klaipėdos universiteto mokslininkai, per metus sugauna ir parduoda žuvų maždaug už 430 tūkst. eurų.

Produktyviausia žvejybos vieta yra Girulių ruože nuo uosto Šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko. Po to Šventosios ruožas nuo Kunigiškių iki Latvijos sienos. Prasčiausi Nidos (nuo Rusijos sienos iki Pervalkos) ir Pajūrio (ties Pajūrio regioniniu parku) ruožai.