Privačioms Klaipėdos vardą neva garsinančioms sporto komandoms valdžia užsimojo papildomai iš miesto biudžeto atriekti dar beveik milijoną litų. Didžiausias kąsnis šios sumos atiteks „Neptūno“ krepšinio klubui, kurio vienas savininkų yra turtuolis iš Kinijos.

Svarstys politikai

Jei miesto taryba rytoj pritars, tuomet bus parengta tvarka, kurioms Klaipėdos komandoms teikti ilgalaikę finansinę paramą iš miesto biudžeto.

Numatyta, jog pinigų sulauks „Neptūno“ krepšinio klubas, moterų krepšinio komanda „Fortūna“, vyrų rankinio komanda „Dragūnas“ ir futbolo klubas „Atlantas“.

„Tokia tvarka reikalinga dėl skaidrumo, kad visi žinotų, kodėl šioms komandoms yra skiriama ilgalaikė parama. Numatyta, kad į ją galės pretenduoti aukščiausiose šalies lygose ir Europos turnyruose žaidžiančios uostamiesčio krepšinio, futbolo ir rankinio komandos“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Ignas Pocius.

Šiuo metu su savivaldybe pasirašytose ilgalaikėse rėmimo sutartyse numatyta, kad „Neptūnui“ iš miesto biudžeto kasmet skiriama po 500 tūkst. litų, „Dragūnui“ – 200 tūkst. litų. „Atlantas“ ir „Fortūna“ turi tenkintis kur kas kuklesne parama.

Numatoma, kad nuo kitų metų „Neptūnui“ papildomai dar bus skiriama 0,5 mln. litų. Klubas esą patiria didelių išlaidų, nes žaidžia ne tik Lietuvos krepšinio, bet ir Vieningojoje lygoje. „Jei komanda šioje lygoje nebežais, parama nebebus skiriama“, – teigė I.Pocius.

„Dragūnui“ liktų tie patys 200 tūkst. litų kasmet.

Tokia pat suma per metus iš miesto biudžeto ketinama remti ir „Atlantą“, o „Fortūnai“ skirti 100 tūkst. litų.

„Todėl ir skaičiuojama, kad papildomai reprezentacinių Klaipėdos komandų rėmimui per metus reikėtų 800 tūkst. litų. Tačiau lemiamą žodį dėl paramos ir jos dydžio tars politikai“, – tvirtino I.Pocius.

Turi fabrikų Kinijoje

Kai kuriems politikams jau dabar nesuprantama, kodėl mokesčių mokėtojai turi remti privačius sporto klubus. Pinigų paieškomis esą turėtų rūpintis jų savininkai – arba patys duoti, arba ieškoti rėmėjų.

Jau 10 metų pusę viešosios įstaigos „Neptūno“ krepšinio klubas“ valdo turtuolis iš Kinijos Xia Songas.

„Paskutinį kartą jį gal ir mačiau prieš 10 metų, tai dabar sutikęs gatvėje nepažinčiau. Jis turėjo verslo planų Lietuvoje, nes Kinijoje turi kelis fabrikus, kuriuose siuvami sportiniai drabužiai. Jis prisidėjo prie „Neptūno“, gal 100 tūkst. dolerių tikrai davė, bet tie pinigai jau seniai pravalgyti“, – teigė „Neptūno“ krepšinio klubo valdybos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Kitą pusę viešosios įstaigos valdo visuomeninė organizacija, kurios didžioji dalis narių yra buvę krepšininkai, treneriai.

Užsiėmęs kitais reikalais

X.Songo neoficialus atstovas „Neptūno“ klube Algimantas Pavilonis neslėpė, jog kinas šiuo metu į uostamiesčio komandos reikalus beveik nesikiša. „Jis turi kitų darbų, yra užsiėmęs. Kodėl nepadeda pinigais? Viešosios įstaigos dalininkui neprivaloma finansiškai prisidėti prie klubo veiklos“, – pabrėžė A.Pavilonis.

Jis nematė nieko blogo, jog savivaldybė „Neptūnui“ gali skirti net milijoną mokesčių mokėtojų litų, nors klubas yra privatus.

„Krepšinio komanda yra miesto socialinis produktas. Žmonės eina žiūrėti varžybų, taip praleidžia laisvalaikį, bendrauja su draugais. Todėl miestas ir turi remti komandą, taip yra visame pasaulyje. Nežinau klubų, kurie neša pelną“, – tikino A.Pavilonis, kuris beveik dešimt metų dirbo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu.

Be to, esą nei valdybos nariai, nei viešosios įstaigos dalininkai pinigų negauna, nes pelnas gali būti naudojamas tik organizacijos veiklai.

„Neteisinga būtų remti uždarąją akcinę bendrovę, kuri siekia pelno. O komanda – visai kas kita“, – nuomonę reiškė pašnekovas.

Tarp steigėjų – žmona

Kitos reprezentacinės uostamiesčio komandos itin turtingais savininkais negali pasigirti, todėl savivaldybės parama jiems ir yra būdas išlikti.

Triskart Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai priklauso visuomeniniam klubui. Jo steigėjai yra 15 fizinių asmenų.

„Tai žmonės, kurie myli rankinį. Klubas įsteigtas 1999 metais. Tuomet buvo tokia tvarka, kad visuomeninį klubą gali įsteigti mažiausiai 15 žmonių. Tarp jų esu ir aš, ir mano žmona“, – teigė „Dragūno“ vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas.

Jis atskleidė, jog šiuo metu svarstoma galimybė steigti viešąją įstaigą „Dragūno“ rankinio akademija“. Būti jos dalininkė norą išreiškė ir savivaldybė.

„Mes tikrai nesipriešinsime, kad savivaldybė taptų dalininke. Rankiniui nuo to bus tik geriau. Savivaldybė ir dabar yra pagrindinė mūsų rėmėja“, – pabrėžė A.Juškėnas.

Buvo ant išnykimo ribos

Klaipėdos moterų krepšinio komanda „Fortūna“ taip pat yra visuomeninė organizacija, kurią įsteigė trys žmonės.

„Viena steigėjų esu aš, o kitos pavardės jums vis tiek nieko nesakys. Tai suinteresuoti asmenys, kuriems rūpi moterų krepšinis“, – teigė moterų krepšinio klubo „Fortūna“ vadovė Ramunė Kumpienė.

Ji tvirtino, kad steigėjai nėra verslininkai, įmonių direktoriai, todėl finansinės paramos galima tikėtis tik iš rėmėjų ir savivaldybės.

„Rudenį komanda buvo ant išnykimo ribos, nes pasitraukė mūsų generalinis rėmėjas, kuris pinigų skyrė septynerius metus. Tačiau pavyko išlikti ir tikimės, kad savivaldybė su mumis pasirašys ilgalaikę rėmimo sutartį, nes tuomet bus paprasčiau ieškoti ir privačių rėmėjų. Pelnais tikrai nesidalijame. Džiaugiamės, kad pavyksta suformuoti komandos biudžetą ir laiku atsiskaityti su žaidėjomis“, – aiškino R.Kumpienė.

Ji pabrėžė, jog miestui turėtų būti svarbu turėti moterų krepšinio komandą, žaidžiančią aukščiausioje lygoje. Priešingu atveju uostamiesčio krepšinio mokyklos auklėtinės išvyks žaisti į kitus Lietuvos miestus.

Klubą pastatė ant kojų

Viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubas“ vienintelis savininkas yra Romualdas Jonaitis. Jis klubą iš ankstesnių savininkų perėmė šių metų pavasarį.

„Įstaigą perėmiau su skolomis, iškelta bankroto byla, o dabar klubas jau yra normaliai veikianti viešoji įstaiga“, – teigė R.Jonaitis, kuris yra ir Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos prezidentas.

Anot I.Pociaus, komandos, kurioms skiriama parama iš miesto biudžeto, turi atsiskaityti už kiekvieną išleistą centą. „Dar nepasitaikė atvejų, kad nustatytume, jog lėšos buvo naudojamos netikslingai“, – teigė pašnekovas.

Numatyta ir tai, kad klubai, kurie su savivaldybe pasirašys ilgalaikes rėmimo sutartis, į savo valdymo organus turės įtraukti miesto valdžios – tarybos ar savivaldybės administracijos – atstovus.